Kviečiame į „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ knygos pristatymo renginį. Knygą pristatys knygos sudarytoja, vertėja Gema Sabonytė.
Patiriantys dešimtmečius trunkančią jų fizinio, psichologinio, emocinio, moralinio, politinio, ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo apsuptį, Palestinos žmonės puikiai žino, ką reiškia, kai su tavim nesielgiama kaip su žmogumi. Izraelio režimas tokiu nužmoginimu kasdien užsiima jau daugiau kaip 70 metų. Palestinos tremtiniams ir jų palikuonims neleidžia grįžti į Tėvynę iki šiol, o neištremtųjų teises pažeidinėja su tokiu užsidegimu, kad net ir pats nepastebi, kaip nusižmogina. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracija? Kas tai?
Palestinos tremtiniai (dar vadinami pabėgėliais) žino, ką reiškia prieglobstis ir ką reiškia jo nebuvimas.
Kiekvienas, kada nors gyvenęs svečioje šalyje, žino, ką reiškia būti migrantu – su visais reikalaujamais popieriais ar ne visais, ar be jų.
Lietuva diplomatinę atstovybę Ramaloje oficialiai įsteigė 2016 m. birželio 16 d. Dabartinis Lietuvos ryšių su Palestina biuro vadovas Bertas Venckaitis pasakoja apie jau esamus Lietuvos ir Palestinos ryšius kultūrinėje, socialinėje, verslo ir kitose srityse, bei dalijasi mintimis apie platesnį abipusio bendradarbiavimo potencialą.
Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Džiaugėmės, kad mūsų neišsiuntė atgalios, kad leido pasilikti ir pradėti kurtis naują gyvenimą kitur, kur nieko nepažinojom.
Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.
Kai sovietmečiu kuriam iš mūsų pavykdavo nuo režimo ar tiesiog nuobodaus pilko gyvenimo pasprukti Vakaruosna, tas irgi džiaugdavosi, kad galės pradėti kurtis naują gyvenimą.
Kai dar prieš įstojant į oficialiosios Europos bloką, o ypač – jau po prisijungimo, šuorais kraustėmės į britų salyną, ispanijas ir vokietijas, švytėjome: karo nebėra, bet kaip gerai, kad dabar galėsim padoriau uždirbti.
Kai nebe taip apsimokėjo šuorais kraustytis pas britus ir ispanus, pradėjom šuorais kraustytis pas norvegus ir švedus. Ten dar geriau: karo nėra, bet uždirbam žymiai daugiau.
O tada nusprendėm, kad niekas kitas nei dėl karo, nei ieškodamas geresnio gyvenimo kraustytis negali. Ypač – ne pas mus. Kčiortu.
Izraelio pastarojo meto nusikaltimai Gazoje ir Jeruzalėje yra ne „vienkartinis įvykėlis”, o sisteminė, tyčinė politika. Ji nesibaigia numetus paskutines (tam kartui) bombas ir žiniasklaidai nusukus pasaulio žmonių dėmesį kitur. Nesibaigia ji ir kitam asmeniui atsistojus ant premjerinio pjedestalo – nėra skirtumo, kas duoda įsakymus vogti ir žudyti, kai smurtas yra oficiali politika, kurią palaiko didžioji dalis privilegijuotųjų teritorijos gyventojų.
Šią savaitę minimi keli tokie Izraelio elgesio pavyzdžiai. Nei vienas nėra gražus, kaip ir šios savaitės kiti jo nusikaltimai, apie kuriuos – žemiau.
Trumpas video iš solidarumo protesto Vilniuje 2021 m. gegužės 21 d., kur susirinkome išreikšti savo paramos Palestinai ir pasmerkti Izraelio agresijos prieš žmones Gazoje bei Jeruzalėje, ir visų jo kolonijinių nusikaltimų.
Skaitymo trukmė: < 1 min.
Ačiū tau, kad atėjai šiandien aikštėn
Ačiū tau, kad netyli priespaudos akivaizdoje
Ačiū tau, kad tvirtai išreiški savo vertybes
Ačiū tau už paramą Palestinai
Skaitymo trukmė: 2 min.Straipsnis originaliai publikuotas skalvija.lt 2020 rugpjūčio 6 d.
Juodas humoras ir melancholija, absurdas ir komiškumas taikliai apibūdina palestiniečio režisieriaus kuriamą kiną. Dažniausiai rimtu veidu, o kartais – nustebęs ar nuliūdęs E. Suleimanas savo filmuose atlieka nebylaus stebėtojo vaidmenį. Dėl šios priežasties autorius dažnai lyginamas su Busteriu Keatonu ir švedu Roy’umi Anderssonu, vadinamas Palestinos Jacques’u Tati.
Nors daugumoje Suleimano filmų fragmentiškai vaizduojama Palestinos gyventojų kasdienybė, tačiau autoriaus vizija aprėpia kur kas platesnę geografiją. Artimiausiai pažįstamą aplinką ir kultūrą jis renkasi kaip miniatiūrą ir taip kalba apie universalias, visą pasaulį slegiančias bėdas. Visa tai daro su jam būdingu lengvumu ir komiškumu.
Skaitymo trukmė: < 1 min.Publikuota: Nanook
Šių metų „Sirenos“ buvo istorinės – festivalyje pirmą kartą Lietuvos scenoje parodytas palestiniečių dramos teatro spektaklis. Aktoriaus Amer Hlehel monospektaklis „Taha. Poeto gyvenimas“ pasakojo apie palestiniečių kūrėjo gyvenimą (spektaklis įkvėptas poeto Taha Muhammado Ali istorijos) prieš ir po Izraelio okupacijos.
Spektaklio fone NANOOK Vilniuje organizavo pokalbį apie tai, kaip Palestinos klausimas suprantamas Lietuvoje. Kviečiame jį išgirsti. Skaityti toliau
Publikuota: 15 min.
Autorė: Giedrė Steikūnaitė
Antradienį sukanka 70 metų nuo Nakbos (arab. Katastrofa) – Palestinos etninio valymo pradžios. Septynis dešimtmečius tremtis ir karinė okupacija yra Palestinos realybė: Nakba nesibaigė, ji tęsiasi kasdien sulig kiekvienu įkalintu vaiku, nukirstu alyvmedžiu, kulka į nugarą ir pasaulio tyla arba, dar blogiau, bendrininkavimu šiuose nusikaltimuose. Tačiau galbūt Lietuvos istorinis kontekstas įpareigoja tam tikras moralines nuostatas? Juk žmonės, patys išgyvenę okupaciją ir tremtį, geriau nei kas kitas supranta, kuo mokama už laisvę.
Artūras Morozovas
Karolis Vyšniauskas, NARA