Izraelio vykdomaa kolonizavimo politika, kurios įgyvendinimui pasitelkiama apartheido sistema, gyventojų išvarymas ir žudymas.
Šimtai genocidą tyrinėjančių akademikų sutaria, kad labai tikėtina, jog tai, ką Izraelis šiuo metu vykdo Gazoje, yra genocidas. Žudynės, etninis žemės valymas nuo jos žmonių.
Tik kad Palestinos etninis valymas prasidėjo ne šiųmetį spalį, o prieš beveik aštuonis dešimtmečius, ir kalbant apie Gazą, Jeruzalę, Izraelį ar kitas Palestinos dalis, to nepaminėti negalima.
Skaityti toliau
Deistorizacija to, kas vyksta, padeda Izraeliui vykdyti genocidinę politiką Gazoje
Autorius: Ilan Pappe
JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterres pareiškimas spalio 24 d. sukėlė aštrią Izraelio reakciją. Kalbėdamas JT Saugumo Taryboje jis sakė, kad, griežčiausiai smerkdamas Hamas spalio 7 d. įvykdytas žudynes, jis vis dėlto nori priminti pasauliui, jog jos įvykdytos ne vakuume. Guterres sakė, kad tą dieną įvykusi tragedija neatsiejama nuo 56 metus trunkančios okupacijos.
Skaityti toliau
Skaitymo trukmė: 2 min.Lapkričio 29 Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautine solidarumo su palestiniečiais žmonėmis diena. Kuo ypatinga ši diena Palestinos istorijoje? Nagi, tos pačios Jungtinės Tautos 1947 m. lapkričio 29 d. paskelbė Palestinos padalijimo planą (Rezoliucija 181), pagal kurį savo nuožiūra pasiūlė padalyti amžių amžius gyvavusią vientisą Palestiną į dvi valstybes; viena iš jų turėjo būti kalbos valstybė („arabų“), kita – religijos („žydų“)*.
Skaitymo trukmė: 2 min.Kai Berlyne buvo pastatyta siena, oficialiuosiuose Vokietijos Demokratinės Respublikos žemėlapiuose Vakarų Berlynas buvo plyna pilka dykynė – anot režimo, jis tiesiog neegzistavo.
Tai, žinoma, buvo melas.
Šiandien „Google maps“ įvedus „Palestina“, ji taip pat „neegzistuoja“: matome tik bendrą Vakarinės Azijos kampelio prie Viduržemio jūros vaizdą su blyškiomis linijomis, skiriančiomis vakarinį Jordano upės krantą nuo rytinio, ir matome Izraelį.
Žinoma, tai melas.
Kad Palestina egzistuoja ir egzistavo, įrodo ne tik žemėlapiai. Bet ir jie.
Skaitymo trukmė: 3 min.Pirmadienį jaunas Jeruzalės poetas Mohammedas El-Kurdas rašė:
„Labas rytas. Šiandien kolonizatorių įkurtas teismas nuspręs, ar mano tėvas, 1948 m. ištremtas iš savo namų, nusipelno toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nuo 1956-ųjų. Tokia yra ir tūkstančių kitų žmonių realybė. Nulis tikėjimo, bet kažkiek vilties. #SaveSheikhJarrar“
Dalinamės ištrauka iš Ilan Pappé knygos „Palestinos etninis valymas”.
Šioje ištraukoje – knygos Palestinos etninis valymas pratarmėje – Ilan Pappé rašo apie „Raudonąjį namą“ Tel Avive, kuris tapo Haganos – svarbiausios sionistų pogrindžio milicijos Palestinoje – štabu, britų mandato laikotarpiu Palestinoje 1920–1948 m. Jis pasakoja, kaip 1948 m. kovo 10 d. Davidas Ben Gurionas, pirmasis Izraelio ministras pirmininkas, susitiko su sionistų vadovybe ir jaunais žydų karininkais, kad užbaigtų Palestinos etninio valymo planus, kuriuose numatyta „kaip jėga iškeldinti žmones: plataus masto bauginimas, kaimų ir gyvenviečių apgultis bei bombardavimas, gyvenamųjų namų, kito nekilnojamojo turto, prekių padegimas, gyventojų išvarymas, griovimas ir galiausiai griuvėsių užminavimas, kad išvaryti gyventojai negalėtų sugrįžti.”
Skaityti toliau
Skaitymo trukmė: 2 min.Etninis Palestinos valymas nesibaigė Izraeliui nustojus bombarduoti Gazą. Tūkstančiams Jeruzalės gyventojų vis dar gresia netekti savo namų, nes taip nusprendė okupantas.
Kas okupantui suteikė tokią teisę? Nagi, niekas. Bėda ta, kad okupantas turi visą etniniam valymui reikalingą infrastruktūrą – JAV mokesčių mokėtojų pinigais apginkluotus kareivius, JAV policiją smurtui treniruojančią savo policiją, sionistinį genocidinį režimą valdžioje, sionistiniam režimui tarnaujančius neva tai nepriklausomus teismus, labai turtingas ir labai galingas ir labai mokesčių nemokančias sionistines kolonijistines organizacijas, savo viršenybe prieš visus kitus įtikėjusią populiaciją, tarnaujančią kaip režimo straigteliai ir jo nusikaltimų vykdytojai, absoliutų nebaudžiamumą, pasaulio politikų palaikymą ir, svarbiausia, motyvaciją tęsti etninį valymą no matter what – kad ir kas bebūtų.
Skaitymo trukmė: 3 min.Izraelio pastarojo meto nusikaltimai Gazoje ir Jeruzalėje yra ne „vienkartinis įvykėlis”, o sisteminė, tyčinė politika. Ji nesibaigia numetus paskutines (tam kartui) bombas ir žiniasklaidai nusukus pasaulio žmonių dėmesį kitur. Nesibaigia ji ir kitam asmeniui atsistojus ant premjerinio pjedestalo – nėra skirtumo, kas duoda įsakymus vogti ir žudyti, kai smurtas yra oficiali politika, kurią palaiko didžioji dalis privilegijuotųjų teritorijos gyventojų.
Šią savaitę minimi keli tokie Izraelio elgesio pavyzdžiai. Nei vienas nėra gražus, kaip ir šios savaitės kiti jo nusikaltimai, apie kuriuos – žemiau.
Skaitymo trukmė: 3 min.
Gana paistalioti apie tai, kad neva „palestiniečiai pirmi pradėjo smurtą“. Kolonijizmas yra smurtas. Žemės vagystė yra smurtas. Vandens vagystė yra smurtas. Žmonių įkalinimas yra smurtas. Žmonių varymas iš jų namų yra smurtas. Vaikų gąsdinimas šautuvais yra smurtas. Karinė okupacija yra smurtas. Ekonominė blokada yra smurtas. Medžių rovimas su šaknimis yra smurtas. Apartheido siena yra smurtas. Ekspansinė kolonijinė infrastruktūra su visais jos kariniais patikros postais, užminuotais laukais, sekimo technologijomis yra smurtas. Kultūros paveldo naikinimas yra smurtas. Draudimas tremtiniams grįžti namo yra smurtas. Tautos genocidas yra smurtas.
Gegužės 15-oji Palestinoje yra juodojo kaspino diena, žyminti oficialią krašto, kultūros, tautos – ir visos žmonijos – tragedijos pradžią. Pradžią be pabaigos, įvairiomis formomis tebesitęsiančią ir šiandien.
Skaityti toliau
Wikimedia Commons
Wikimedia Commons