Palestinos POEZIJA
Pagalvė
Ar dar liko man laiko pasakyti jai labas, mama, grįžau su kulka širdyje štai pagalvė mano galvai padėt ir jei karas, mam, pasibels, pasakyk, prigulė…
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Namai kelyje
Negalime apskaičiuoti atstumo tarp pažadėto dangaus ir sudaužytos širdies todėl atmintinai išmokstame savo judėjimo garsų natas. Iš anglų kalbos…
Užrašyk mano vardą
„Kai kurie tėvai Gazoje ėmė rašyti savo vaikų vardus jiems ant kojų, kad juos būtų lengviau atpažinti, jeigu patys tėvai ar jų vaikai bus nužudyti.“…
Gal galėtume kiek atsipūsti?
Gal galėtume kiek atsipūsti? Numirti, pavyzdžiui, mėnesiui kitam ar metams ir pabusti, kai eilėraštis jau parašytas, kai gėlės darže sudygsta,…
Mimezė
Mano dukra Bijojo sužeisti vorą, Surezgusį voratinklį Tarp jos dviračio rankenų, Dvi savaites Ji laukė, Kol jis pats išeis Jeigu nutrauktum jo…
Karas pasibaigs
Karas pasibaigs. Lyderiai paspaus rankomis. Senoji moteris tebelauks savo nužudyto sūnaus. Jaunoji moteris tebelauks savo mylimo vyro. O vaikai…
Pagalvok apie kitus
Ruošdamas pusryčius, pagalvok apie kitus (nepamiršk ir lesalo balandžiams). Kariaudamas savo karus, pagalvok apie kitus (nepamiršk ir tų, kurie…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…














