Palestinos POEZIJA
Miegas Gazoje
Aš miegosiu, Fado*, kaip miega žmonės, kai krenta sviediniai, ir dangus yra plėšomas kaip gyvas kūnas. Taigi, sapnuosiu išdavystes, kaip sapnuoja…
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Mes verti geresnės mirties
Mes verti geresnės mirties. Mūsų kūnai sumaitoti, sudarkyti, išurbti šrapnelių ir kulkų. Mūsų vardai netaisyklingai tariami per radiją ir……
Jeruzalėje
Jeruzalėje, čia turiu omeny senąsias sienas, Einu iš vienos epochos į kitą be atsiminimo, kuris mane vestų. Štai ten pranašai dalinasi istorija…
Pasaulis bus geras
Sūnau mano, aš miegu upės vagoje ir klausausi, kaip tu eini tiltu. Taip pat dėl tavęs miegu kalboje, tavo žodžiams visada pavyksta mane prižadinti.…
Užrašyk mano vardą
„Kai kurie tėvai Gazoje ėmė rašyti savo vaikų vardus jiems ant kojų, kad juos būtų lengviau atpažinti, jeigu patys tėvai ar jų vaikai bus nužudyti.“…
Kaip šie medžiai
Medžiai, palinkę svyravime be kritimo todėl, kad čia žemė nepriima kritusių medžių, nei žemė, nei žmogus, nei kas; vis dėlto, kadangi jie nebepakentė…
O, išdykėliai Gazos vaikai
O, išdykėliai Gazos vaikai Nuolat man trukdę savo šūkavimais po mano langu Kiekvieną rytą pripildę skubėjimo ir chaoso Sudaužę mano vazą ir pavogę…














