Palestinos POEZIJA
Namai kelyje
Negalime apskaičiuoti atstumo tarp pažadėto dangaus ir sudaužytos širdies todėl atmintinai išmokstame savo judėjimo garsų natas. Iš anglų kalbos…
Štai kodėl mes šokame
Namus prisimenu kaip žalią padėvėtą sofą, savo senelę kiekviename eilėraštyje: kiekvienas jazminas užaugina pasipriešinimą, kiekvienas…
Ilgesys: įkvėptas visuotinio traukos dėsnio
Laikas baigėsi, ir aš namie viena, ir mano šešėlis krintantis Nebeveikiantis visatos dėsnis, pabirusi įnoringa lemtis Nėra kas pritraukia mano…
Kaip šie medžiai
Medžiai, palinkę svyravime be kritimo todėl, kad čia žemė nepriima kritusių medžių, nei žemė, nei žmogus, nei kas; vis dėlto, kadangi jie nebepakentė…
Karas pasibaigs
Karas pasibaigs. Lyderiai paspaus rankomis. Senoji moteris tebelauks savo nužudyto sūnaus. Jaunoji moteris tebelauks savo mylimo vyro. O vaikai…
Prieš mirtį
Mirus mano geriausiai draugei, ėmiau pavydėti jonvabaliams, ir pradėjau juos traiškyti sau ant kaktos. Norėjau, kad mano vienišumas būtų akivaizdus…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Kas lieka iš gyvenimo
Jei tau pasakytų: šįvakar mirsi, ką darytum su tau likusiu laiku? Pasižiūriu į laikrodį ant rankos, išgeriu stiklinę sulčių, atsikandu obuolio,…
Jeruzalė (II)
Kai palieku tave, suakmenėju, Ir kai grįžtu, suakmenėju. Vadinu tave Medūza, Vadinu tave vyresniąja Sodomos ir Gomoros seserim, Tu – krikšto dubuo,…














