Palestinos POEZIJA
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Fabrikacijos
Visa ši istorija yra sufabrikuota. Niekada nepatikėjau versija, teigiančia, kad tave nužudė, kad tavo kraujas liejosi visą kelią iki Viduržemio jūros…
Prieš mirtį
Mirus mano geriausiai draugei, ėmiau pavydėti jonvabaliams, ir pradėjau juos traiškyti sau ant kaktos. Norėjau, kad mano vienišumas būtų akivaizdus…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Pagalvok apie kitus
Ruošdamas pusryčius, pagalvok apie kitus (nepamiršk ir lesalo balandžiams). Kariaudamas savo karus, pagalvok apie kitus (nepamiršk ir tų, kurie…
Vienišiausias pasaulio banginis dainuoja garsiausią dainą ir kitos išpažintys
Iš žuvų aš metaforų negaminsiu. Jei man skirta mirti, renkuosi vandenyną. Jei man skirta gyventi, renkuosi tave. Tu – viskas, ko esu kada gedėjusi.…
Hamza
1. Hamza niekuo neišsiskyrė Iš kitų mano miesto vyrų – Liedamas prakaitą užsidirbo duoną Kaip visi geri, paprasti šio krašto žmonės. Kartą, netekties…
Užrašyk mano vardą
„Kai kurie tėvai Gazoje ėmė rašyti savo vaikų vardus jiems ant kojų, kad juos būtų lengviau atpažinti, jeigu patys tėvai ar jų vaikai bus nužudyti.“…














