Palestinos POEZIJA
Hamza
1. Hamza niekuo neišsiskyrė Iš kitų mano miesto vyrų – Liedamas prakaitą užsidirbo duoną Kaip visi geri, paprasti šio krašto žmonės. Kartą, netekties…
Rita ir ilgavamzdis
Tarp Ritos ir manųjų akių... ilgavamzdis kas Ritą pažįsta, lenkias ir meldžiasi Dievui medspalvių akių! Ir Ritą aš bučiavau kai ji buvo jauna ir…
Namai kelyje
Negalime apskaičiuoti atstumo tarp pažadėto dangaus ir sudaužytos širdies todėl atmintinai išmokstame savo judėjimo garsų natas. Iš anglų kalbos…
Sienos
Ne vakaras tai. Ne grožis tai, ne sakinys. Ne mėnulio mantra tai, ne violetas. Ne lietus tai, ne melas trykštantis. Ne lagaminas tai, ne diena bėgti.…
Kaip šie medžiai
Medžiai, palinkę svyravime be kritimo todėl, kad čia žemė nepriima kritusių medžių, nei žemė, nei žmogus, nei kas; vis dėlto, kadangi jie nebepakentė…
Jei man skirta mirti
Jei man skirta mirti, tu privalai gyventi, papasakoti mano istoriją, parduoti mano daiktus, nupirkti baltą skepetą ir virveles (tebūnie baltas, su…
Šiąnakt mirsime kaip šeima
Ligoninėje slaugytoja priblokšta netikėto lankytojo: jos vyro kūnas ant neštuvų atvyko ant galinės taksi sėdynės – vietoje katafalko. Gazoje…
Vienišiausias pasaulio banginis dainuoja garsiausią dainą ir kitos išpažintys
Iš žuvų aš metaforų negaminsiu. Jei man skirta mirti, renkuosi vandenyną. Jei man skirta gyventi, renkuosi tave. Tu – viskas, ko esu kada gedėjusi.…
Ilgesys: įkvėptas visuotinio traukos dėsnio
Laikas baigėsi, ir aš namie viena, ir mano šešėlis krintantis Nebeveikiantis visatos dėsnis, pabirusi įnoringa lemtis Nėra kas pritraukia mano…














