Palestinos POEZIJA
Velniop jūsų paskaitą apie amatus, mano žmonės miršta
Kolonizatoriai rašo apie gėles. Aš jums pasakoju apie vaikus, kurie mėto akmenis į Izraelio tankus sekundę prieš pavirsdami saulutėmis. Noriu būt…
Pagalvė
Ar dar liko man laiko pasakyti jai labas, mama, grįžau su kulka širdyje štai pagalvė mano galvai padėt ir jei karas, mam, pasibels, pasakyk, prigulė…
Mes verti geresnės mirties
Mes verti geresnės mirties. Mūsų kūnai sumaitoti, sudarkyti, išurbti šrapnelių ir kulkų. Mūsų vardai netaisyklingai tariami per radiją ir……
Norėčiau būti akmuo
Nieko nesiilgiu. Nepraeina joks vakar. Joks rytojus neateina. Mano šiandiena nei potvynis, nei atoslūgis. Nė vienas jų man nenutinka. Sakiau, kad…
Užrašyk mano vardą
„Kai kurie tėvai Gazoje ėmė rašyti savo vaikų vardus jiems ant kojų, kad juos būtų lengviau atpažinti, jeigu patys tėvai ar jų vaikai bus nužudyti.“…
Suteikiu užuovėją tau
1. Suteikiu užuovėją tau Šauksmu ir malda Laiminu apylinkes ir minaretą Kad apsaugočiau juos nuo raketos nuo akimirkos kai generolo įsakymas taps…
Tai yra kūnas
Tai yra kūnas. Kūnas iš mėsos. Kūnas iš kaulo. Kūnas iš dvasios. Kūnas iš šviesos. Kūnas iš ilgesio. Kūnas iš svajų. Kūnas iš kūnų. Tai yra kūnas.…
Tapatybės kortelė
Rašykis: Aš esu arabas. Mano ID kortelės numeris 50 000. Vaikų: aštuoni, O devintas atkeliaus baigiantis vasarai. Ar tau pikta? Rašykis: Aš esu…
Mūsų vienatvė
Vieni mes Jie, savus karus laimėję ir tu – apleistas, nuogas. Nei jokios eilės, o Darvišai, nebesugrąžins jau to, kas prarasta bedalio. Vieni mes dar…














