Tag Archive for: Lietuva

#LaisvaPalestina skveras

Darkart apie tą skverelį

Skaitymo trukmė: 2 min.

Sako, kantrybė – dorybė. Mes manom, kad elementari pagarba vilniečiams ir miesto svečiams iš Vilniaus savivaldybės pusės taip pat turėtų būti dorybė. Bet, regis, nėra. 

Beveik du mėnesius laukėm Vilniaus Senamiesčio seniūnijos beigi Vilniaus savivaldybės tarybos darbuotojų atsakymo į oficialų kreipimąsi, kurį jiems el. paštu kiekvienam asmeniškai išsiuntėme dar neįsivažiavus sniegynams, gruodžio pradžioje. 

Skaityti toliau
Akimirka iš Palestinos skvero atidarymo Brazilijos mieste Recife

Viešas kreipimasis į Vilniaus tarybą dėl „Izraelio skvero“

Skaitymo trukmė: 3 min.

Vakar Senamiesčio seniūnijai, Vilniaus miesto tarybos nariams, bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijai išsiuntėme viešą kreipimąsi (PDF) dėl sprendimo prie Halės turgaus esantį skverą pavadinti „Izraelio skvero“ vardu. Dalinamės kreipimosi tekstu. Gautą atsakymą (jei toks bus) taip pat publikuosime Palestina.lt portale bei socialinėse paskyrose.

Skaityti toliau

Ir buvo kartą…

Skaitymo trukmė: 2 min.

Ir buvo kartą Palestina.

Bet jos vardą tarti buvo draudžiama.

Palestina, Palestina, Palestina.

Palestina buvo tikra, ir jos vardas buvo tikras, tik kad – cenzūruojamas.

Ir todėl kai kartą viena labai graži moteris – ją vadina supermodeliu – Gigi Hadid, kurios tėtis yra iš Palestinos, pranešė, kad šį mėnesį uždirbtus pinigus ji paaukos humanitarinei pagalbai, madų – ne istorijos, ne politikos – žurnalas „Vogue“ paėmė ir „pamiršo“ paminėti, kad ir – pagalbos reikalingiems Palestinos žmonėms. O „pamiršo“ tyčia, nes mat, kalbama, gavo velnių už „kurstymą“. Velnių davė sionistinės pajėgos – tos pačios, kurios ir draudžia minėti Palestinos vardą – tiek su reikalu, tiek be reikalo.

Skaityti toliau

Mūsų metai

Skaitymo trukmė: 6 min.

Praėjus žiemos lygiadieniui, saulei persivertus ir šviesai kasdien vis keliomis minutėmis laimint prieš tamsą, pareflektuokime, kokie šie metai buvo Palestinai ir mums, Palestina.lt

Skaityti toliau

Palestina ir žmogiškasis solidarumas Lietuvoje

Skaitymo trukmė: < 1 min.
Palestina.lt bendraįkūrėjas Andrius Mažeika

Nepaisant mūsų ilgos ir neteisybių kupinos istorijos, Lietuvoje, deja, neturime gilios protestų prieš pasaulyje vykdomas neteisybes tradicijos. Žmonės gan vangiai kuria visuomeninius judėjimus ar prie jų jungiasi – ar tai būtų kova prieš imperialistinį karą Irake, ar solidarumas su išnaudojamais kavos ir bananų augintojais Lotynų Amerikoje bei Afrikoje. Išimtis turbūt yra dalies Lietuvos visuomenės parama Tibeto laisvės kovai, kurios priešakyje kadaise buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

Tačiau tokios „didesnės už tave“ (angl. bigger-than-self) kovos turi milžinišką prasmę mums, žmogiškoms būtybėms. Jos įrodo, kad savo nelaimėje nesame vieni; primena, kad būtent tarpusavio pagalba, o ne susiskaldymas ir padėjo mūsų rūšiai išlikti tūkstančius metų; ir padeda pajusti vidinę pilnatvę, ateinančią tada, kai veiki ne vienas ir ne tik sau, bet su kitais ir kitiems.

Apie pastangas burti žmones judėjimui už Palestinos laisvę interviu su Vystomojo bendradarbiavimo platforma pasakoja nepriklausomo informacinio-analitinio portalo Palestina.lt bendraįkūrėjas ir atstovas spaudai, fotografas, keliautojas Andrius Mažeika.

Skaityti toliau
Palestina ir aš

Palestina ir aš. Ką Palestina reiškia tau?

Skaitymo trukmė: < 1 min.

Mūsų puslapis feisbuke turi virš tūkstančio žmonių. Kiekvienas turim, ką pasakyti.

Kviečiam tave pasidalinti savo mintimis. Gal jos sukels įdomių minčių ir kitiems.

Skaityti toliau

Knygos „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ pristatymo renginys

Knygos „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ pristatymas

Skaitymo trukmė: < 1 min.Kviečiame į „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ knygos pristatymo renginį. Knygą pristatys knygos sudarytoja, vertėja Gema Sabonytė.

Skaityti toliau

Už žmonišką elgesį su migrantais – ir su mumis visais

Skaitymo trukmė: 2 min.

Patiriantys dešimtmečius trunkančią jų fizinio, psichologinio, emocinio, moralinio, politinio, ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo apsuptį, Palestinos žmonės puikiai žino, ką reiškia, kai su tavim nesielgiama kaip su žmogumi. Izraelio režimas tokiu nužmoginimu kasdien užsiima jau daugiau kaip 70 metų. Palestinos tremtiniams ir jų palikuonims neleidžia grįžti į Tėvynę iki šiol, o neištremtųjų teises pažeidinėja su tokiu užsidegimu, kad net ir pats nepastebi, kaip nusižmogina. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracija? Kas tai?

Palestinos tremtiniai (dar vadinami pabėgėliais) žino, ką reiškia prieglobstis ir ką reiškia jo nebuvimas.

Kiekvienas, kada nors gyvenęs svečioje šalyje, žino, ką reiškia būti migrantu – su visais reikalaujamais popieriais ar ne visais, ar be jų.

Skaityti toliau

Lietuva Palestinoje: „Kai žinom, kur einam, svarbus kiekvienas lašas“

Skaitymo trukmė: < 1 min.Lietuva diplomatinę atstovybę Ramaloje oficialiai įsteigė 2016 m. birželio 16 d. Dabartinis Lietuvos ryšių su Palestina biuro vadovas Bertas Venckaitis pasakoja apie jau esamus Lietuvos ir Palestinos ryšius kultūrinėje, socialinėje, verslo ir kitose srityse, bei dalijasi mintimis apie platesnį abipusio bendradarbiavimo potencialą.

Skaityti toliau

Knygnešys Vincas Juška

Apie veidmainystę

Skaitymo trukmė: 2 min.Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Džiaugėmės, kad mūsų neišsiuntė atgalios, kad leido pasilikti ir pradėti kurtis naują gyvenimą kitur, kur nieko nepažinojom.
Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.
Kai sovietmečiu kuriam iš mūsų pavykdavo nuo režimo ar tiesiog nuobodaus pilko gyvenimo pasprukti Vakaruosna, tas irgi džiaugdavosi, kad galės pradėti kurtis naują gyvenimą.
Kai dar prieš įstojant į oficialiosios Europos bloką, o ypač – jau po prisijungimo, šuorais kraustėmės į britų salyną, ispanijas ir vokietijas, švytėjome: karo nebėra, bet kaip gerai, kad dabar galėsim padoriau uždirbti.
Kai nebe taip apsimokėjo šuorais kraustytis pas britus ir ispanus, pradėjom šuorais kraustytis pas norvegus ir švedus. Ten dar geriau: karo nėra, bet uždirbam žymiai daugiau.
O tada nusprendėm, kad niekas kitas nei dėl karo, nei ieškodamas geresnio gyvenimo kraustytis negali. Ypač – ne pas mus. Kčiortu.

Skaityti toliau