„Kai kurie tėvai Gazoje ėmė rašyti savo vaikų vardus jiems ant kojų, kad juos būtų lengviau atpažinti, jeigu patys tėvai ar jų vaikai bus nužudyti.“
CNN, 2023-10-22

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
juodu nenuplaunamu flomasteriu,
kurio rašalas kraujo srovele
nenutekės sušlapęs ir
neištirps kaitroj

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
storomis, aiškiomis raidėmis,
savo plačiu mostu,
kad mamytės raštas man teiktų
paguodą, kai eisiu miegot

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
ir sesutei, ir broliui užrašyk
tada bus aišku, kad esam kartu
tada žinos, kad esame
tavo vaikai

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
ir prašau, užrašyki ir savą ant savos
Ir tėčio jam užrašyki, prašau,
kad mus prisimintų
kaip šeimą

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
nerašyk jokių skaičių
kada gimiau ar buto, ar namo
nenoriu, kad pasaulis mane prisimintų kaip skaičių
nesu vien skaičius, aš turiu vardą

Užrašyk mano vardą man ant kojos, Mama,
kai bombos kris ant mūsų namo
kai sienos traiškys mūsų kaukoles ir kaulus
mūsų kojos papasakos mūsų istoriją, kaip
neturėjom kur bėgt

 

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Tatolytė©. Dėkojame autorei ©Zeina Azzam už leidimą skelbti jos eilėraščio vertimą.

Versta iš Vox Populi, 2023-10-30.