Autorė: Yara Hawari
Publikuota: 2024.04.03
Šaltinis: Palestinos politikos tinklas „Al-Shabaka“

Šis publicistinis straipsnis paremtas „Al-Shabaka“ ko-direktorės Yaros Hawari kasmetiniame Palestinos forume 2024 m. skaitytu pranešimu. Forumas vyko 2024 m. vasario mėnesį Dohoje (Kataras), jį organizavo Palestinos studijų institutas ir Arabų tyrimų ir politikos studijų centras.

Įžanga

Nuo genocido Gazoje pradžios Izraelio režimo bombos ir kariuomenė jau nužudė mažiausiai 103 palestiniečius žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus. Daugelis jų nužudyti savo tiesioginio darbo metu, rengdami reportažus pasauliui apie tebesitęsiančius žiaurumus; kiti – namuose, kartu nužudyti ir jų šeimos nariai. Tačiau nepaisant tyčinių išpuolių prieš juos ir katastrofiškų sąlygų, šimtai žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų ir toliau tęsia savo darbą. Tai jiems turime padėkoti už tai, kad mes, kurie nesame Gazoje, galime būti tų įvykių liudininkais ir priešintis tradicinės Vakarų žiniasklaidos naratyvams, kurie didžiąja dalimi ir toliau suteikia priedangą Izraelio režimui.1

Išties, tai, kaip tradicinė Vakarų žiniasklaida pateikia genocidą, išryškina ne tik didžiulį šališkumą Izraelio režimo atžvilgiu, bet ir kokia lengva ranka yra nužmoginami palestiniečiai. Buvęs JT žmogaus teisių pareigūnas Craigas Mokhiberas yra pažymėjęs, kad dažnai sunkiausia būna įrodyti ketinimą vykdyti genocidą. Tačiau Izraelio atakos prieš Gazą atveju yra visiškai priešingai: palestiniečių nužmoginimas yra pagrindinė, aiški naudojama taktika. Norint pateisinti tokį intensyvų, žiaurų smurtą prieš žmones, pirmiausia reikia juos padaryti nežmonėmis.

Sistemingas palestiniečių nužmoginimas

Nuo pat genocido pradžios Izraelio ministrai ir kiti politikai yra paskelbę gausybę oficialių pareiškimų, interviu ir žinučių socialiniuose tinkluose, kurios parodo plačiai paplitusį palestiniečių nužmoginimą. Daug tokių atvejų buvo pateikta kaip ketinimų vykdyti genocidą pavyzdžiai Pietų Afrikos byloje prieš Izraelio režimą Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT). Štai keletas jų:

  • Praėjus kelioms dienoms po 2023 m. spalio 7-osios, Izraelio prezidentas Issacas Herzogas pareiškė, kad už smurtą atsakingi ne tik [palestiniečių] kovotojai, bet ir „visa tauta“, ir kad Izraelis kovos, „kol sulaužysim jiems stuburą“.
  • 2023 m. spalio 9 d. Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas palestiniečius pavadino „žmonėmis-gyvuliais“ ir pareiškė, kad Izraelio pajėgos „elgiasi atitinkamai“. Vėliau prie Gazos sienos jis kareiviams kalbėjo: „Pašalinsim viską.“
  • 2023 m. spalio 16 d. formaliai kreipdamasis į Izraelio Knesetą, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad susidariusi situacija – tai „kova tarp šviesos vaikų ir tamsos vaikų, tarp žmogiškumo ir džiunglių įstatymo“. Citata buvo paskelbta oficialioje premjero paskyroje soc. tinkle „X“, bet vėliau ištrinta.

Šių Izraelio politikų akimis, palestiniečiai geriausiu atveju yra padarai, kuriuos reikia išskersti, o blogiausiu – apsigimę blogio šaltiniai. Tokia retorika kyla iš giliai įsišaknijusio įsitikinimo baltųjų viršenybe ir kolonijinio dominavimo. Išties: istoriškai baltaodžiai Pietų Afrikoje panašiai atsiliepė apie juodaodžius, britai – apie indus, ir apskritai, visi pasaulio naujakuriai kolonistai – apie čiabuvius žmones.

Svarbu tai, kad tokius žodžius taria ne tik paribiuose esantys kraštutinės dešinės politikai. Tokiam diskursui pritaria ir jį atkartoja didelė dalis izraeliečių, įskaitant kareivius Gazoje. Būtent Izraelio kareivių vykdomas palestiniečių nužmoginimas pasireiškia ir itin šlykščiu fenomenu – socialiniuose tinkluose plačiai pasklidusiais pasibjaurėtinais vaizdo įrašais. Juose matome, kaip kareiviai – dažnai džiaugsmingai – vykdo karo nusikaltimus prieš palestiniečius, kuriuos vadina „nežmonėmis“. Viename vaizdo įraše dinozauro kostiumu pasidabinęs Izraelio kareivis užtaiso tanką artilerijos sviediniais, o jiems skrendant link Gazos ima šokti. Kitame vaizdo įraše nufilmuotas kareivis sprogimą dedikuoja savo antrąjį gimtadienį švenčiančiai dukrai; po kelių sekundžių už jo nugaros sprogsta palestiniečių gyvenamasis namas. Dar kituose vaizdo įrašuose matyti, kaip Izraelio kareiviai palestiniečiams badaujant padega jų maisto atsargas arba šaiposi iš palestiniečių civilių, kurie išrengti nuogai, suvaryti į vieną vietą ir užrištomis akimis.

Šokiruoti, palestiniečiai ir jų sąjungininkai socialiniuose tinkluose reiškė pasipiktinimą šiais vaizdo įrašais. Daugelis pažymėjo, kad tie vaizdai turėtų būti naudojami kaip papildomi įrodymai Tarptautinio Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje prieš Izraelio režimą. Regis, net ir Izraelio režimo palaikytojus sutrikdė tai, kaip įžūliai Izraelio kariai tais įrašais dalijosi. Pavyzdžiui, britas laidų vedėjas Piersas Morganas klausė: „Kodėl Izraelio kariai nuolat filmuojasi, darydami tokius įžūlius ir nejautrius dalykus? Kodėl vadai jų nesustabdo? Gazoje žūstant tiek daug vaikų, jie atrodo beširdžiai.“ Atrodytų, kad P. Morganui didžiausia problema yra ne patys kareivių veiksmai, o tai, kad jie fiksuojami ir publikuojami.

Nors yra klausiančių, kaip Izraelio kariai galėjo nusiristi iki tokio žiaurumo lygio, turime prisiminti, kad tokiam elgesiui duris atveria nužmoginimas. Kai palestiniečiai laikomi ne žmonėmis, tokie veiksmai tampa daug priimtinesni tiek patiems kariams, tiek jų auditorijai. Mažiau susipažinusiems su situacija gali atrodyti keista, kad šie kariai nedvejodami įsitraukia į tokius siaubingus nusikaltimus. Tačiau būtent dešimtmečius trunkantis nebaudžiamumas – ne tik paties Izraelio režimo, bet ir karo nusikaltimus vykdančių individualių izraeliečių – ir atvedė mus iki to, kad genocidą vizualiai fiksuoja patys jo kaltininkai.

Vakarų žiniasklaidos bendrininkavimas

Tiek Izraelio politikų, tiek kareivių vykdomas palestiniečių nužmoginimas Vakarų žiniasklaidoje beveik nesulaukė kritikos; priešingai – jis buvo plačiai kartojamas. Naujausias akivaizdus to pavyzdys – Thomaso Friedmano skiltis dienraštyje „The New York Times“, pavadinta „Suprasti Artimuosius Rytus per gyvūnų karalystę“ (Understanding the Middle East Through the Animal Kingdom). Čia T. Friedmanas reiškia savo nuomonę: skirtingas regione gyvenančias tautas prilygina įvairiems vabzdžiams, tuo tarpu JAV – liūtui. Pabaigoje jis teigia: „Kartais apie Artimuosius Rytus mąstau žiūrėdamas CNN. Kitais atvejais renkuosi kanalą „Animal Planet“ (Gyvūnų planeta).“

Vakarų žiniasklaida ne tik paprasčiausiai atkartoja Izraelio režimo teiginius, bet ir noriai perima keletą papildomų palestiniečių nužmoginimo elementų. Bene akivaizdžiausias jų – „karo su terorizmu“ argumentacija, kai situacijos kontekstas pateikiamas kaip kova tarp gėrio ir blogio arba tarp Vakarų ir Rytų. Šis diskursas demonizuoja ir sumenkina rudus kūnus kaip homogenišką necivilizuotų, smurtaujančių ordų masę, laukiančią, kada galės įsiveržti į Vakarų civilizaciją. Akivaizdžiausiai ši sistema naudojama reportažuose apie spalio 7 d. „Hamas“ operaciją. Iš tiesų, iškart po operacijos daugelyje redakcijos skilčių buvo vartojamos tokios frazės kaip „žudikiškas siautėjimas“ ir „kraujo ištroškusių išpuolis“. Tarptautiniai žurnalistai ir leidiniai mėgavosi palyginimais su ISIS ir šiurpiais pasakojimais, kuriuos skleidė Izraelio saugumo pajėgos – pasakojimais, kuriuos vėliau paneigė net ir paties Izraelio žiniasklaida.

„Kartais apie Artimuosius Rytus mąstau žiūrėdamas CNN. Kitais atvejais renkuosi kanalą „Animal Planet“ (Gyvūnų planeta).“
Thomasas Friedmanas, „The New York Times“ autorius

Žinoma, tokie apibūdinimai, kaip žudikiškas, kraujo ištroškęs, barbariškas ir necivilizuotas, yra skirti tik „Hamas“ ir kitoms palestiniečių grupuotėms; tokia terminologija niekada netaikoma Izraelio režimo pajėgoms – nepaisant to, kad per mažiau nei šešis mėnesius jos išžudė daugiau nei 30 tūkst. palestiniečių. Toks selektyvus nužmoginimas yra tapęs įprasta didžiųjų žiniasklaidos priemonių praktika. Tai patvirtina ir grupės BBC žurnalistų laiškas, kuriame jie kaltina savo darbdavį taikant „dvigubus standartus civilių gyventojų atžvilgiu“ ir pateikiant „Hamas“ kaip „vienintelį smurto regione kurstytoją ir vykdytoją“.

Karo su terorizmu paradigmos taikymas taip pat reiškia, kad naujienų pranešimuose apie viešąją infrastruktūrą, įskaitant mokyklas, ligonines ir gamyklas, nuolat minimas judėjimas „Hamas“, kurį dauguma Vakarų vyriausybių vadina teroristine organizacija. Taip viskas, ką administruoja vyriausybė, tampa su „Hamas“ susijusiu – taigi „teisėtu“ – taikiniu. Ši taktika yra veiksminga. Išties, jei visa visuomenė sumenkinama iki teroristų valdomos, karo nusikaltimai prieš jos gyventojus tampa lengvai pateisinami. Tai ypač pasakytina apie Gazos ligonines, kurias Vakarų žiniasklaida dažnai vadina „Hamas“ valdomomis“. Be abejo, tokia retorika taikoma tik Gazai; Izraelio valstybinės ligoninės ir mokyklos niekada nevadinamos „Likudo [B. Netanyahu partijos – vert. past.] valdomomis“.

Palestiniečių vaikai – „ne vaikai“

Kita itin piktavališka nužmoginimo taktika – palestiniečių vaikų nuvaikinimas, pavertimas „ne vaikais“. Profesorės Naderos Shelhoub Kevorkian išplėtota sąvoka „pavertimas ne vaikais“ apima „kolonizuotų vaikų vaizdavimą kaip pavojingų, svetimrasių kitų, taip sudarant sąlygas jų išstūmimui iš pačios vaikystės“. Kitaip tariant, norint pateisinti smurtą prieš juos, palestiniečių vaikai klasifikuojami kaip suaugusieji.

Su tokiu palestiniečių vaikų traktavimu Vakarų žiniasklaidoje susiduriame jau seniai, tačiau po 2023 m. spalio mėnesio jis dar labiau sustiprėjo, o galbūt tiesiog tapo akivaizdesnis. Ištisus dešimtmečius palestiniečių vaikai vadinami potencialiais kovotojais arba potencialiais teroristais, taip siekiant pateisinti sistemingą jų žudymą ir įkalinimą visoje Palestinos žemėje. Tačiau šiame besitęsiančiame genocide vaikų vertimo „ne vaikais“ mastas yra beprecedentis, prilygstantis tik precedento neturinčiam vaikų žudymo mastui – Gazoje per šį laikotarpį jau nužudyta daugiau vaikų, nei per visus daugiau nei ketverius pastaruosius metus visame pasaulyje vykstančius konfliktus kartu sudėjus.

Štai keletas pavyzdžių, kaip masinėje žiniasklaidoje palestiniečiai vaikai tampa „ne vaikais“:

  • 2023 m. lapkričio mėn. „Guardian“ straipsnyje rašoma, kad „Izraelio moterys ir vaikai“ bus iškeisti į įkalintus palestiniečius, kurie yra „moterys ir asmenys, kuriems yra 18 metų ir mažiau“. Šiuo atveju izraeliečių vaikams buvo užtikrintas jų, kaip vaikų, saugomas statusas, o iš palestiniečių vaikų tas pats statusas buvo atimtas. Reaguodama į šį straipsnį, Gazoje gyvenanti žurnalistė Bisan klausė: „Ar mūsų vaikai yra mažiau vaikai, nei jų?“
  • Panašiai, keičiantis įkaitais ir palestiniečių politiniais kaliniais, buvo įprasta matyti, kaip palestiniečių vaikai vadinami „paaugliais“ ir „nepilnamečiais“. Nors šie terminai techniškai gal ir tikslūs, jų vartojimas yra tyčinė taktika, kuria siekiama iš palestiniečių vaikų atimti jų vaikiškumą – taip dėl jų gyvenimo ir kančių galima mažiau sielvartauti bei gedėti.

2024 m. sausį TV kanalo „Sky“ žinių vedėjas pranešė, kad „į priekyje važiuojantį mikroautobusą atsitiktinai pataikė paklydusi kulka, kuri pražudė trejų ar ketverių metų jaunuolę“. Ši „jaunuolė“ iš tikrųjų buvo palestinietė mergaitė, vardu Ruqaya Ahmad Odeh Jahalin. Ją, sėdinčią ant galinės bendro taksi automobilio sėdynės netoli Izraelio karinio punkto okupuotame Vakarų Krante, 2024 m. sausio 7 d. kulka į nugarą nušovė Izraelio režimo pajėgos.

Žurnalistinis aplaidumas

Paskutinis Vakarų žiniasklaidos šališkumo Palestinos kontekste požymis yra žurnalistinio sąžiningumo nepaisymas ir aktyvus Izraelio dezinformacijos skleidimas. Ryškiausiai tai buvo matyti po spalio 7 d. įvykių, kai didžiųjų žiniasklaidos priemonių, tokių kaip CNN, „France24“ ir „The Independent“ žurnalistai plačiai aprašė, kaip Kfar Azoje „Hamas“ kovotojai neva nukirto galvas 40 kūdikių. Nepaisant to, kad ši informacija buvo netrukus paneigta – ją paneigė net ir Izraelio pareigūnai – dauguma žurnalistų nepašalino savo pirminių pranešimų, geriausiu atveju tik prirašė, kad įtarimai nebuvo patvirtinti.

Plačiai paplitęs tokio žalingo pranešimo pateikimas be jokių fotografinių ar kitokių įrodymų, kurie leistų nepriklausomai patikrinti kaltinimus, rodo, kad Vakarų žiniasklaida ir toliau yra linkusi be jokio patikrinimo skleisti Izraelio dezinformaciją. Kaip pažymi Tariqas Kenney-Shawa: „Izraelio karo nusikaltimai išskirtinai vertinami dar ir dėl to, kad žurnalistai kritiškai neanalizuoja Izraelio naratyvų net ir atsižvelgiant į ilgą Izraelio skleidžiamos dezinformacijos istoriją“.

„Viskas gerai, jei esame su [Izraelio kareiviais] ir rengiame kariuomenės cenzūruojamus reportažus, bet mums neleidžiama kalbėtis su balsų daugumą Gazoje gavusia organizacija – nesvarbu, patinka tai mums, ar ne. CNN žiūrovams užkertamas kelias išgirsti, ką turi pasakyti pagrindinis šios istorijos veikėjas.“
CNN darbuotojas

Žurnalistų vengimas nuodugniai tikrinti faktus buvo akivaizdus ir reportažuose apie Al Ahli ligoninės susprogdinimą. Naujienų agentūros iškart priėmė Izraelio režimo pateiktą įvykių versiją, kuri klaidingai tvirtino, neva į ligoninę pataikiusi netinkamai paleista palestiniečių kovotojų raketa. Izraelio režimo paskelbti sufabrikuoti įrodymai buvo atidžiai išnagrinėti tik gerokai vėliau. Nepriklausomos organizacijos, tarp jų ir „Forensic Architecture“, pačios atliko tyrimus ir priėjo prie tų pačių išvadų, kurias palestiniečiai tvirtino nuo pat pradžių: Izraelio režimas melavo. Nuo to laiko, kai buvo subombarduota Al Ahli ligoninė, Izraelio režimo pajėgos užpuolė ir pavertė neveikiančiomis dešimtis medicinos įstaigų. Vakarų žiniasklaida iš esmės nesugebėjo pranešti, jog tai yra sisteminga strategija, kuria siekiama sužlugdyti palestiniečių sveikatos apsaugą Gazoje.

2024 m. vasario mėn. „Guardian“ straipsnyje atkreiptas dėmesys į tokį institucinio šališkumo dėsningumą, kaip parodė CNN atvejis: anonimais likti pasirinkę darbuotojai teigė, kad kanalo reportažai apie Palestiną prilygsta „žurnalistiniam piktnaudžiavimui“. Ataskaitoje atskleidžiama, kad žurnalistai ne tik priversti akcentuoti Izraelio pareigūnų pasakojimus, bet ir susiduria su dideliais apribojimais pateikiant palestiniečių pozicijas ir cituojant „Hamas“ atstovus. Vienas CNN darbuotojas paaiškino išsamiau: „Viskas gerai, jei esame su [Izraelio kareiviais] ir rengiame kariuomenės cenzūruojamus reportažus, bet mums neleidžiama kalbėtis su balsų daugumą Gazoje gavusia organizacija – nesvarbu, patinka tai mums, ar ne. CNN žiūrovams užkertamas kelias išgirsti, ką turi pasakyti pagrindinis šios istorijos veikėjas.“

„The Guardian“ pranešė, kad 2023 m. lapkričio pradžioje CNN naujienų standartų ir praktikos vyr. direktorius išleido direktyvą, kuria iš esmės uždraudė naujienų pranešimuose minėti daugumą „Hamas“ pareiškimų, vadindamas juos „kurstytojiška retorika ir propaganda“. Išties labai krinta į akis tai, kad Vakarų žiniasklaidoje nėra „Hamas“ pareiškimų iš pirmų lūpų; jie nekviečiami interviu, jų pranešimai ir pareiškimai neanalizuojami. Tokia direktyva lemia vienpusišką konteksto vaizdavimą, visiškai ignoruojant vieną iš pagrindinių dalyvių.

Būtina suprasti, kad Vakarų žiniasklaidos bendrininkavimo palestiniečių nužmoginime ir Izraelio propagandos skleidime pasekmės nėra vien epistemologinės. Priešingai, toks šališkumas turi rimtų realių pasekmių palestiniečiams Gazoje ir už jos ribų. Todėl neperdėsime sakydami, kad Vakarų žiniasklaida yra tebevykdomo genocido bendrininkė. Pažymėtina, kad tokios kenkėjiškos žiniasklaidos priemonės yra visiška priešingybė drąsiems Palestinos žurnalistams Gazoje, kurie ir toliau rizikuoja savo gyvybe, kad nušviestų vykstantį genocidą ir praneštų likusiam pasauliui apie tai, kas ten vyksta.

 

Yara Hawari yra viena iš „Al-Shabaka“ ko-direktorių. Anksčiau ji buvo šio tinklo Palestinos politikos bendradarbė ir vyresnioji analitikė. Yara baigė Artimųjų Rytų politikos doktorantūros studijas Ekseterio universitete, kur dėstė įvairius bakalauro kursus ir yra garbės mokslinė bendradarbė. Be akademinio darbo, kuriame daugiausia dėmesio skyrė čiabuvių studijoms ir sakytinei istorijai, ji dažnai rašo politinius komentarus įvairioms žiniasklaidos priemonėms, tarp jų „The Guardian“, „Foreign Policy“ ir „Al Jazeera English“. Šių metų gegužę Palestina.lt publikavome jos straipsnį „Palestinos valstybingumo pripažinimas nėra panacėja“.

Versta iš: Yara Hawari, The Gaza Genocide in Western Media: Culprits of Complicity. „Al-Shabaka“, 2024.04.03. Straipsnio vertimui į lietuvių kalbą ir publikacijai portale Palestina.lt gautas specialus „Al-Shabaka“ sutikimas. Vertė Giedrė Steikūnaitė.

„Al-Shabaka“ dėkoja žmogaus teisių gynėjams už pastangas verčiant jos straipsnius, tačiau neatsako už galimus prasmės pakeitimus.