„Gal kai kurios valstybės „stumia“ šį simbolinį politinį veiksmą tam, kad išvengtų daug apčiuopiamesnių veiksmų?“

Kviečiame skaityti palestinietės politikos analitikės, Palestinos politikos tinklo Al-Shabaka specialistės dr. Yaros Hawari straipsnio ištraukas (vert. Gema Sabonytė). Daugiau dr. Y. Hawari straipsnių rasite čia.

Palestinos valstybingumo pripažinimas nėra panacėja, kokia bandoma jį pateikti

Autorė: Yara Hawari

Gazoje siautėjant genocido vykdytojams, kelios Europos šalys, įskaitant Ispaniją ir Airiją, pareiškė ketinančios pripažinti Palestinos valstybę.

Naujasis Airijos MP Simon Harris įtikinėja, kad, pripažindamos Palestinos valstybę, grupė šalių bendraminčių „suteiks šiam sprendimui svorio ir […] pasiųs stipriausią žinią“.

O Ispanijos pareigūnų teigimu, tai paskatins ir kitas šalis padaryti tą patį. Dabar Palestinos valstybę pripažįsta dauguma globalinių pietų valstybių, bet Vakaruose – tik kelios. Šis pripažinimas yra politinis ir simbolinis aktas – jis reiškia, jog pripažįstama palestiniečių teisė į Vakarų Kranto ir Gazos suverenumą. Iš tiesų jokio suverenumo nėra – Izraelio režimas kaip okupacinė jėga de facto kontroliuoja abi teritorijas ir visą judėjimą į jas ir iš jų. […]

Kai kurių palestiniečių ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų nuomone, pripažinimas yra lemiamas žingsnis esminių palestiniečių teisių užtikrinimo link, teikiantis daugiau teisinių galimybių patraukti Izraelį atsakomybėn. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip neegzistuojančios valstybės pripažinimas pakeistų realią palestiniečių, kurie sistemingai naikinami, padėtį.

Iš tiesų šiuo atveju reikėtų paklausti – gal kai kurios valstybės „stumia“ šį simbolinį politinį veiksmą tam, kad išvengtų daug apčiuopiamesnių veiksmų, pvz. ginklų/prekybos embargo ir sankcijų Izraelio režimui, kuriais jos galėtų paremti palestiniečius ir jų teisę į suverenumą?

Pvz., Ispanija – viena iš garsiausiai kalbančių apie pripažinimą – lapkričio mėn. pardavė Izraeliui, tuo metu jau nužudžiusiam tūkstančius palestiniečių, 1 mln. dolerių vertės amunicijos. Airijos „dvejopo naudojimo“ prekių, kurias galima panaudoti ir kariniams tikslams, eksportas į Izraelį 2023 m. išaugo beveik 7 kartus (nuo 11 mln. eurų ($11.8m) iki daugiau nei 70 mln. eurų ($75m). Nepaisant gausėjančių raginimų nutraukti visus prekybinius Airijos ryšius su Izraelio režimu, eksportas tęsiamas. Todėl kyla klausimas: ką reiškia tautos valstybingumo pripažinimas, jei ir toliau bendrininkaujama finansuojant, ginkluojant ir aprūpinant įranga režimą, naikinantį tos valstybės žmones?

Tačiau daugumai diplomatų ir užsienio pareigūnų svarbiausias argumentas yra tai, kad pripažinimas atgaivins ‘dviejų valstybių sprendimą’. Sprendimą, kuris, paremtas istorinės Palestinos žemės padalijimu, nepripažįsta esminių palestiniečių teisių ir iš esmės priima izraelio įgyvendinamą apartheidą. Iš tiesų šis sprendimas reikalauja, kad po visą pasaulį išsibarstę palestiniečiai atsisakytų savo teisių į žemę ir kitą turtą istorinėje Palestinoje ir sutiktų su ‘apkarpyta’ valstybe 1967 m. okupuotose teritorijose. Be to, jis reikalauja, kad palestiniečiai priimtų sionizmą kaip teisėtą ideologiją, o ne kaip kolonijinio dominavimo išraišką.

Lygiagrečiai genocidui Gazoje – kur Izraelis nužudė virš 34 tūkst. palestiniečių ir sunaikino 70% infrastruktūros – Vakarų Krante vyksta beprecedentis žemės grobimas, kolonijų statyba, kareivių ir kolonistų smurtas. Tai buvo galima numatyti, nes dešimtmečiais bandyta prastumti ydingą sprendimą, teikiantį pirmenybę kolonijiniam padalijimui, o ne teisingumui ir laisvei.

Štai kodėl palestiniečiams iš tarptautinės bendruomenės dabar reikia ne simbolinio neegzistuojančios valstybės pripažinimo, o konkrečių veiksmų – prekybos embargų ir sankcijų, patraukiant Izraelį atsakomybėn už tęsiamus nusikaltimus kolonizuotoje Palestinoje.

Versta iš: Yara Hawari, Recognition of Palestinian statehood is not the panacea it’s made out to be, Al-Jazeera, 2024.04.26. Vertė Gema Sabonytė.

Iliustracija (Palestina.lt): „Palestinos valstybė“, aut. Khaled Jarrar. Šį kūrinį – neegzistuojančios valstybės antspaudą pase – sukūrė Palestinos menininkas Khaled Jarraras, siekdamas atkreipti dėmesį į kad ir tironišką, bet absurdišką Izraelio sukurtą sienų režimą (Izraelis kontroliuoja visus įvažiavimus į Palestiną sausuma, oru bei jūra).