Tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Palestinoje, tragiškai iliustruoja Izraelio sionistinio karinio režimo vykdomos krašto okupacijos ir kolonizacijos mechanizmus.

Pagaliau namo

Palestinos feministė, politikė ir politinė kalinė Khaleda Jarrar sekmadienį (rugsėjo 26 d.) po beveik dvejų metų buvo paleista iš Izraelio okupacinio kalėjimo.

Pirmas dalykas, kurį 58-erių metų moteris padarė vėl atgavusi laisvę – ji aplankė savo dukters Suhos kapą. Kai 30-metė žmogaus teisių gynėja Suha prieš keletą mėnesių mirė – kaip teigiama, nuo širdies smūgio, – Izraelio okupacinis režimas uždraudė motinai dalyvauti jos laidotuvėse.

„Jie man neleido su ja atsisveikinti, – prie dukros kapo kalbėjo Khaleda. – Paskutinįkart apkabinau Suhą tą naktį, kai mane suėmė.“ Tuomet moteris paplūdo ašaromis.

Khaledą Jarrar po savo okupacinius kalėjimus Izraelis tampo už jos politinę veiklą, įkalina už „priklausymą neteisėtai organizacijai“ (daugumą Palestinos politinių organizacijų, įskaitant politines partijas, Izraelis yra paskelbęs „neteisėtomis“, o tokią savo nuomonę įgyvendina karine jėga, kariniais tribunolais ir kalėjimu) arba net neapkaltinęs niekuo. Tokia praktika, kai Izraelis žmogui nepateikia jokių kaltinimų, bet laiko tą žmogų kalėjime, savaime suprantama, nėra nei teisėta, nei morali, nei jokia – tai yra valstybinis smurtas ir žmogaus kankinimas.

Kai Izraelio režimas Khaledą laikė įkalinęs praėjusįkart (nuo 2017 iki 2019 m.), daugiau kaip 275 organizacijos iš viso pasaulio pasirašė raginimą ją paleisti.

Dar prieš tai Izraelis moterį laikė įkalinęs kaltindamas ją, pvz., viešų kalbų sakymu. Dar anksčiau norėjo prievarta iškeldinti ją iš namų Ramaloje į Jericho miestą. Khaleda nepasidavė.

„Jos tvirtybė, stiprybė ir vedlystė mums yra ne tik proga švęsti jos grįžimą namo, bet ir padvigubinti pastangas Palestinos išlaisvinimui ir tremtinių sugrįžimui“, – viešame pareiškime rašo Palestinos kalinių solidarumo tinklas „Samidoun“.

Dar penki nutraukti gyvenimai

Tačiau sekmadienis Palestinoje atnešė ne tik politinės kalinės laisvę, bet ir dar penkias tragedijas.

Tądien Jeruzalėje ir Dženine per karinius savo reidus Izraelio okupacinis režimas nužudė penkis žmones: Ahmadą Zahraną, Mahmoudą Hmaidaną, Osamą Sobhą, Yousefą Sobhą ir Zakariją Badwaną. Pastarasis dirbo Birzeito mieste įsikūrusiame Palestinos muziejuje. Osama dieną prieš tai šventė savo 22-ąjį gimtadienį ir planavo savo vestuves, turėjusias įvykti spalio pradžioje. Mahmoudas vos prieš du mėnesius buvo paleistas iš okupacinio kalėjimo, kuriame už politinę veiklą praleido septynerius savo gyvenimo metus. Ahmado mama Amina prarado jau antrą savo sūnų – prieš du dešimtmečius Izraelis nužudė vyresnįjį Zahraną; per pastarsąsias kelias savaites „moraliausioji pasaulio armija“ iš namų pagrobė ir į savo kalėjimus įkišo dešimt Aminos vaikų ir anūkų, įskaitant ir Ahmado žmoną Asmą.

Jauniausiam iš nužudytųjų Yousefui tebuvo 16 metų.

Trijų nužudytųjų kūnus Izraelis išsivežė į savo morgus. Neleisti artimiesiems su jais atsisveikinti ir tinkamai juos palaidoti yra dar viena sadistinė Izraelio praktika – kolektyvinė bausmė nekaltiems žmonėms, kurią draudžia tarptautinės teisės normos. Ir kurią Izraelis nuolat vykdo.

Dar vienas milijardas

Didžiausias Izraelio fanas – JAV valdžia – prieš keletą dienų Izraeliui padovanojo dar vieną milijardą JAV dolerių, kad šis galėtų „gintis“ raketomis.

Nuo ko?

Tai Izraelis okupuoja, žudo, kankina, įkalina; tai Izraelis provokuoja; tai Izraelis užpuola.

O tada „ginasi“?

Nuo ko?

***

Khaledai Jarrar linkime likti laisvėje, ramybėje ir tvirtybėje.

Nužudytųjų šeimoms reiškiame užuojautą.

Palestinai linkime teisingumo.