Trumpai: kas įvyko

2022 m. lapkričio 29 d. – Tarptautinę solidarumo su Palestinos tauta dieną – Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties taryba paskelbė nusprendusi bevardį skverelį Bazilijonų g. (prie Halės turgaus, netoli Senamiesčio bei centrinių sostinės geležinkelio bei autobusų stočių) pavadinti „Izraelio“ vardu. 

Iš karto po to (gruodį) mes, Palestina.lt kolektyvas, viešai kreipėmės į Vilniaus miesto tarybą su keletu svarbių klausimų dėl šio pareiškimo, į kuriuos jokio atsakymo nesulaukėme (el. paštu kreipimąsi išsiuntėme visiems tarybos nariams, kiekvienam asmeniškai). Juk tokie sprendimai priimami turint stiprią, pagrįstą ir aiškią motyvaciją? Kodėl buvo atsisakyta pasinaudoti proga ją išdėstyti, nežinome. 

Manėme, kad Vilniaus viešųjų erdvių vadinimo „Izraeliu“ klausimas baigėsi taip ir neįgyvendintas, tačiau labai klydome. 

Pasirodo, visą tą laikotarpį – nuo lapkričio iki pat dabar, t. y. 2023 m. balandžio pabaigos, minėtoji komisija rinkosi į reguliarius posėdžius, kurių metu priiminėjo sprendimus dėl „Izraelio“ vardo suteikimo kuriam nors nepriklausomos Lietuvos sostinės skverui – ir, kaip pati pripažino, darė tai Izraelio ambasados užsakymu (įsakymu?). Atitinkamai – nei atsiklausiusi vilniečių nuomonės, nei, regis, bent atsivertusi vieną iš begalės tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitų, kuriose Izraelis yra tiesiai šviesiai įvardijamas kaip apartheidas. 

Apartheidas, priminsime, yra vienas iš nusikaltimų žmoniškumui, tokiu įvardijamas ne tik tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, bet ir pačios Lietuvos baudžiamajame kodekse.

Senamiesčio gyventojų atsakas

Be Palestina.lt viešo kreipimosi, Vilniaus miesto savivaldybė pernai gruodį sulaukė ir oficialaus rašto iš Vilniaus Senamiestyje įsikūrusios Gėlių parko bendruomenės. Rašte prašoma paaiškinti, kaip numatytoji vieta susijusi su Izraelio valstybe, ir įtraukti vietos gyventojus į diskusiją prieš priimant tokius svarbius sprendimus, kaip „Izraelio“ vardo suteikimas teritorijai, kurią vietiniai nuo senų laikų vadino ir tebevadina Balandžių ir Benamių skveru.

Čia būtina paminėti, kaip labai džiaugiamės šių vilniečių iniciatyva ir pademonstruotu tiesiu moraliniu kompasu bei tvirtu stuburu išreikšti savo pilietinę poziciją. SUPER!!! Juk ar Vilniaus savivaldybė dirba vilniečiams, ar kam kitam? 

Atsakyme Gėlių parko bendruomenei Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad „įvertinus Jūsų pastabas ir pasiūlymus“ skveras šalia pastato Bazilijonų g. 6B „Izraeliu“ kol kas netaps. 

Valio! Bravo Gėlių parko bendruomenei Vilniaus Senamiestyje!

Tuo tarpu posėdžiuose už uždarų durų

Tačiau jau kitame posėdyje Istorinės atminties komisija tęsė savo misiją, vykdė mero Remigijaus Šimašiaus pažadą Izraelio ambasadai. [visos pabrauktos citatos – iš tinklalapyje vilnius.lt pateiktų posėdžių protokolų; jų kalba netaisyta. Kai kurias vietas paryškinome mes. Juoda spalva pažymėtos Gėlių parko bendruomenės citatos.].

Iš komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 9-132/22(1.1.29-T1) sužinome, kad: „Izraelio ambasada kreipėsi su prašymu suteikti bevardžiam skverui Izraelio pavadinimą“. Aha. Kreipėsi. Su prašymu. OK.

Iš tos pačios komisijos 2023 m. sausio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 9-2/23(1.1.29-T1) paaiškėja, kad: „dėl Izraelio skv. pavadinimo buvo parengtas Tarybos sprendimo projektas, tačiau tuo pat metu buvo gauti gyventojų įvairūs siūlymai, kvietimai diskusijai. Atsižvelgiant į tai, sprendimas buvo išimtas iš Tarybos posėdžio darbotvarkės“. Atsižvelgiant. Gerai. Taip ir turi būti.

Tačiau tuomet komisijos narė Renalda Rutkauskaitė-Preskienienė pateikia pastabą, kad „pareiškėjams buvo mero pažadas, jog mintėtas pavadinimas bus suteiktas kitoje vietoje tikrai pakankamai garbingoje, jeigu tai įmanoma, ieškoma kitų variantų Izraelio skv. pavadinimui.“ Naujame savivaldybei skirtame rašte (š. m. balandžio 19 d.) Gėlių parko bendruomenei šioje vietoje iškilo klausimas: „Ar buvo padarytas koks nors gilesnis tyrimas svarstant tokio pavadinimo tinkamumą ar visgi pagrindinis kriterijus yra mero pažadas ambasadai kuris yra minimas 2023 m. sausio 4 d. posėdyje“?

Tuomet komisijos narė Rūta Matonienė pasiūlo „grįžti prie gyventojų viešos diskusijos, susijusios su Izraelio skv. pavadinimu, nekalbant apie minėtą vietą.“ Be to, ji klausia, „ar komisija mano, kad reikia grįžti ir ieškoti skvero šiam pavadinimui ar girdint, tą viešą diskusiją, susilakyti.“ [sic] Iš protokolo nežinia, ką komisija į tai atsakė, ar nieko. Apie tai Gėlių parko bendruomenė klausia: „Gal yra kokia kita priežastis dėl kurios Vilniaus miesto savivaldybė ieško ne pavadinimo bevardžiui skverui, o atvirkščiai – bevardžio skvero pavadinimui“? 

Tuomet komisijos narė Kamilė Šeraitė „klausia, ar turi įsipareigojimą, kad tai būtinai turi būti skveras ar gali būti kitos alternatyvos.“ [sic] R. Rutkauskaitė-Preskienienė „mano, kad gali būti ir kitos alternatyvos“. Komisija nusprendžia kitam posėdžiui jų pateikti. 

Dar kitame posėdyje, vykusiame 2023 m. vasario 1 d. (Nr. 9-15/23(1.1.29-T1)), komisija pati sau pateikia „12 galimų vietų Izraelio skverui“; tarp jų – tokios ikoniškos Lietuvos sostinės vietos, kaip Gedimino prospektas, M. K. Čiurlionio gatvė ir net Operos ir baleto teatras. Komisija pasirenka skverelį prie Krokuvos gatvės; vieną iš argumentų šiam pasirinkimui įvardija narys Norbertas Černiauskas: „todėl, kad ten yra neutralesnė vieta ir mažesnė vietos bendruomenė.“ Senamiesčio Gėlių parko bendruomenė klausia: „Čia tam, kad nepastebėtai “praslystų” sprendimas? Kad pasyvesnis priešinimasis būtų?“ Komisija nusprendžia „gauti Izraelio ambasados poziciją ar pritartų minėtai vietai“ [sic]. 

Dar kitame posėdyje (2023 m. vasario 13 d. (Nr. 9-23/23(1.1.29-T1)) paaiškėja, kad Izraelio ambasada komisijai nieko neatsakė, bet R. Matonienė „skambinosi prieš posėdį ir klausė, koks bus oficialus atsakymas, tai sužinojo, kad greičiausiai bus nepritarta pasiūlytai vietai. Buvo paaiškinta, kad šiame skvere nevyksta jokio veiksmo ir nėra aktyviai naudojamas, nežiūrint tai, kad susirašinėjant buvo paaiškinta, kokia plėtra numatoma ir koks jis ateityje bus aktyvus.“ Klausimo svarstymas atidedamas.

Balandžio pradžioje (2023 m. balandžio 4 d. (Nr. 9-52/23(1.1.29-T1)) paaiškėja, kad Izraelio ambasada iš trijų jai komisijos siūlomų vietų pasirinko bevardį (tačiau naujai išasfaltuotą, apsodintą medeliais ir apsėtą žole) skverelį Naujamiestyje – Algirdo g., prie sankirtos su Panerių gatve. 

Būtent šiame posėdyje, sprendžiant iš jo protokolo, vyko diskusijos. Štai komisijos pirmininkui Gediminui Jauniui paklausus, „kokie pagrindiniai argumentai, kad ten turėtų būti Izraelio skv.,“ R. Rutkauskaitė-Preskienienė atsako, kad „istorinių argumentų nėra“, bet ji tikisi, „kad ta vieta įgaus tam tikrą prasmę“. K. Šeraitei kyla klausimas: „ar neatidarysime Pandoros skrynios, kad į mus kreipsis visos ambasados, norėdamos skverų.“ Tuomet N. Černiauskas „klausia, ar Jeruzalės rajone nėra kokio skvero. R. Matonienė sako, kad jau buvo siūlyta ir netiko.“ Kaip čia išeina? Izraelio ambasada nepanoro turėti savo skverelio Jeruzalės mikrorajone, įsikūrusiame atokiau nuo Vilniaus – vadinamosios „Šiaurės Jeruzalės“ – centro? G. Jaunius sakosi suprantąs, kad „mes tą vietą Algirdo g. imame todėl, kad ambasada jos nori“, tačiau „koks ten ryšys … iš vilniečių interesų pusės“? Atsakymo į šį klausimą niekas nepateikia. G. Jaunius sako, kad „nepatogu pripažinti, bet siūloma vieta nelimpa“, be to, „norima valstybės skvero, kai yra tradicija vadinti miestų skverais“. Po šio komentaro posėdyje „vyko diskusijos dėl diplomatinio konflikto“, tačiau viešai jos kažkodėl nedetalizuojamos. Tuomet N. Černiauskas „pastebi, kiek vietų buvo svarstyta nei viena vieta nėra su kažkuo susijusi“ [sic] – tačiau komisijai tai neatrodo kaip problema. 

Posėdžio pabaigoje Istorinės atminties komisijos nariai balsavimo būdu nusprendžia, nesant jokio istorinės atminties pagrindo, vis dėlto „pritarti Izraelio pavadinimo suteikimui bevardžiam skverui Algirdo g. gale“ (7 nariai už, 0 prieš, 5 susilaikė, 1 nedalyvavo). 

Regis, logika diktuoja, jog istorinius įvykius (kaip antai, Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymas) pažyminčios atminties lentos kabinamos ten, kur kažkas svarbaus įvyko, o ne ten, kur neįvyko; atminimo lentos su iškilių veikėjų – rašytojų, menininkų, partizanų ir pan. – vardais kabinamos ant tų pastatų, kur jie gimė, mirė arba gyveno – o ne ten, kur jie negimė, nemirė ir negyveno. Kokia logika vadovaujasi Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisija, Vilniaus Naujamiesčio žalią erdvę Algirdo gatvėje užsimojusi pavadinti „Izraelio“ vardu? 

Ir kitas, dar svarbesnis klausimas: kodėl Vilniaus savivaldybei atrodo, kad Vilniuje apskritai galima kurią nors viešąją erdvę vadinti apartheidinio režimo vardu? Ir net neatsiklausus pačių vilniečių nuomonės! 

Komisija gaišta mūsų apmokamą savo darbo laiką ir švaisto mūsų mokesčių mokėtojų pinigus diskutuodama, kaip geriau įtikti užsienio valstybės ambasadai; ar ne verčiau būtų pasiskaityti ataskaitas apie nusikaltimus žmoniškumui to, kam ta ambasada atstovauja? 

Kas dirba Vilniui, lai dirba Vilniui, t. y. vilniečiams. 

O kas dirba Tel Avivui, lai atvirai pasisako.