Šiomis dienomis sukanka pusė metų, kai Izraelio okupacinis režimas kulka į galvą nužudė Palestinos žurnalistikos žvaigždę, Shireen Abu Akleh. Nors okupantas, kaip jam įprasta, ilgai neigė savo nusikaltimą, nepriklausomi tyrimai patvirtino tai, ką įvykio liudininkai tvirtino nuo pat pradžių: į Shireen Izraelio kareiviai savo ginklus nukreipė tyčia, net ir žinodami, kad ji yra žurnalistė. Ketvirtoji Ženevos Konvencija draudžia kareiviams šaudyti į medikus ir žurnalistus, tačiau Izraelio režimas tokių niekų kaip moralė, etika ar tarptautinės teisės normos niekad nepaisė. 

Rugsėjo pabaigoje Shireen šeima pateikė skundą Tarptautiniam baudžiamajam teismui (įsikūrusiam Hagoje), reikalaudami teisingumo. Nužudytosios žurnalistės darbdaviai tarptautinis kanalas „Al-Jazeera“ taip pat pateikė skundą Hagai. Shireen buvo ir Palestinos, ir JAV pilietė.

Izraelio okupacinis režimas, žinoma, apie savo įvykdytą žmogžudystę melavo, išsisukinėjo, neigė faktus, prikūrė savų, visus įtikinėjo, kad jis tai jau tikrai nekaltas:

O tada dar ir pasiuntė savo policiją užpulti jos laidotuvių procesijos. Mušami Izraelio policininkų, karsto nešėjai vienu metu vos jo nepaleido iš rankų. Tačiau nepaleido. Shireen karstas ant žemės nenukrito net ir okupantui labai stengiantis, kad taip nutiktų.

Apie Shireen rašėme

Gegužės 11 d. Šįryt Izraelis nužudė žurnalistę

Okupuotoje Palestinoje penktadienį vyks jos laidotuvės. 

51-erių metų Shireen Abu Akleh (liet. tar. Širyn) buvo patyrusi Al Jazeera Channel – قناة الجزيرة žurnalistė, gerai žinoma visoje Palestinoje.

Izraelio kareiviai kulką jai į galvą paleido, kai ji kartu su kolegomis dirbo savo darbą, dėvėdama aiškiai pažymėtą apsauginę liemenę su žodžiu PRESS (žiniasklaida). 

Izraelis žurnalistę nužudė, kai ji rengė reportažus apie dar vieną okupanto smurto reidą Dženino mieste.

Šiemet Izraelis nužudė jau daugiau kaip 50 Palestinos žmonių.

Tvirtybės Shireen šeimai ir artimiesiems. 

Tvirtybės visiems Palestinos žurnalistams.

Daugiau info (gyvai) čia

Gegužės 12 d. Žingsniai

Ankstų gegužės 11-osios rytą dvi žurnalistės, pritūpusios po medžiu, ruošėsi reportažui, kai Izraelio kariuomenės snaiperis vienai jų paleido kulką į galvą. Savaime suprantama, jis ne pats tai sugalvojo, nors tai nuo atsakomybės jo ir neatleidžia; jam taip įsakyta iš aukščiau, Izraelio vardu.

Nušauti tau grėsmės nekeliantį ir net neginkluotą žmogų yra žmogžudystė.

Nušauti savo darbą dirbantį žurnalistą yra karo nusikaltimas.

Shireen Abu Akleh, ilsėkis tvirtybėje.

Iškart po šios žmogžudystės Izraelis, kuris niekad nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, nors esą tiki jų teisingumu, pradėjo savo puikiai atkaltą melo programą. Ji kartojama kaskart, kai prisireikia, t. y. kai Izraelis tyčia, specialiai nužudo vaiką. Arba žmogų su negalia. Arba be negalios. Arba kelių vaikų motiną. 

Melo programos žingsniai tokie:

1. Meluok, išsisukinėk, versk kaltę ant kitų: „Čia ne mes, čia palestiniečiai ją nušovė“, „išvis nežinom, kas įvyko“, „nu jau mes tai tikrai negalėjom taip padaryti“ ir t. t. ir pan. Melus atkarksės pasaulio žiniasklaida. Rašys antraštes, kad moteris pati tiesiog ėmė ir mirė, tarsi ta kulka būtų pati save iššovusi.
2. Pasėk abejones dėl bendros situacijos: „…bet juk Izraelio saugumas“, „tuo metu vyko susirėmimai“, „jie patys ją nušovė, kad mus apkaltintų“, „palestiniečiai yra smurtautojai ir teroristai“ ir t. t. ir pan. Taip bus panaikintas kontekstas, t. y. Izraelio vykdoma Palestinos kolonizacija ir karinė okupacija. Jei kas abejos tavo sėjamom abejonėm, apkaltink antisemitizmu. 
3. Nepavykus nuslėpti faktų (tokių kaip žmogžudystės liudininkai, filmuota medžiaga), sumurmėk ką nors apie „klaidą“ ir pažadėk „įvykio tyrimą“. Tuo laimėsi laiko – visi pamirš, ką ten reikėjo tirti, nes atsiras naujų žmogžudysčių, kurias irgi reikės tirti. Be to, kai tas pats subjektas yra ir nusikaltimo užsakovas, ir vykdytojas, ir teisėjas, ir advokatas, ir kaltintojas, ir budelis, kokio teisingumo galima tikėtis? Nagi, jokio.  Žmogžudžiai ir toliau laisvai vaikšto Tel Avivo gatvėmis, lyg niekur nieko.

Ir štai, voilà.

Idėjos nemiršta, žmonės neužmiršta. Tiesa vieną dieną triumfuos.

Gegužės 14 d. Laidotuvės

Kai atrodo, kad žemiau pulti jau nėra kur, Izraelis užpuola ir daužo, muša, žemina gedinčius žmones laidotuvių metu.

Palestinos žurnalistė Shireen Abu Akleh buvo tvirta gyvenime, liko tvirta ir mirtyje, nepaisant visų okupanto pastangų. 

Atminkim šiuos vaizdus kitąkart, kai kils mintis paatostogauti Tel Avive, nusipirkti Izraelio pavogtos Negyvosios jūros kosmetikos ar tylėti, okupantui bombarduojant Gazą, pleškinant Jeruzalę, vagiant ir žudant Palestiną.

Gegužės 19 d. Dar viena vinis į karstą

Taigi, praėjusią savaitę Izraelio režimas žadėjo pats ištirti žurnalistės Shireen Abu Akleh nužudymą. 

Dabar jis sakosi nusprendęs nieko netirti, nes „nemato nusikalstamos veikos“. 

Rimtai? Kulka į veidą žurnalistei yra karo nusikaltimas. Bet Izraelis jo tiesiog „nemato“. Nes žudyt jam nėra nusikaltimas, ar kaip čia suprast?

Bet teisingai, nusikaltimo vykdytojas ir negali tirti savo paties įvykdyto nusikaltimo. Nes ką jis ištirtų? Kad nusikaltimo nebuvo. Kai faktai rodo visiškai priešingai.

Atsiprašinėtojai už Izraelio nusikaltimus jau spygaudami kaltę verčia ant palestiniečių, kurie nesutiko bendrininkauti su Izraeliu jo „tyrime“ ir reikalauja nepriklausomo, tarptautinio tyrimo.

Be to, pranešama, jog Izraelis tardymams išsivežė vieną iš Shireen karstą nešusių vyrų. Vieną tų, kuriuos Izraelio policija per laidotuves sumušė. 

Čia tas pats Izraelis, kurį taip myli Lietuvos politikai.