Palestina.lt logotipas
  • Sužinok
    • Atrinkti tekstai
    • Visi tekstai
    • Infografika
    • Publikuok savo kūrinį
  • Poezija
  • Apie mus
    • Apie mus
    • About us (EN)
    • Kontaktai
  • Shop
  • Paremk

Apie mus
Kontaktai

  • Paieška
  • Cart
    • Krepšelis dar tuščias.

Apie veidmainystę

2021-07-29
Politika

Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.

Skaityti toliau
Knygnešys Vincas Juška

Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Džiaugėmės, kad mūsų neišsiuntė atgalios, kad leido pasilikti ir pradėti kurtis naują gyvenimą kitur, kur nieko nepažinojom.
Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.
Kai sovietmečiu kuriam iš mūsų pavykdavo nuo režimo ar tiesiog nuobodaus pilko gyvenimo pasprukti Vakaruosna, tas irgi džiaugdavosi, kad galės pradėti kurtis naują gyvenimą.
Kai dar prieš įstojant į oficialiosios Europos bloką, o ypač – jau po prisijungimo, šuorais kraustėmės į britų salyną, ispanijas ir vokietijas, švytėjome: karo nebėra, bet kaip gerai, kad dabar galėsim padoriau uždirbti.
Kai nebe taip apsimokėjo šuorais kraustytis pas britus ir ispanus, pradėjom šuorais kraustytis pas norvegus ir švedus. Ten dar geriau: karo nėra, bet uždirbam žymiai daugiau.
O tada nusprendėm, kad niekas kitas nei dėl karo, nei ieškodamas geresnio gyvenimo kraustytis negali. Ypač – ne pas mus. Kčiortu.

Kai 1989 m. griuvo Berlyno siena, plojom katučių.
Kai 2002 m. Izraelis savavališkai pradėjo ręsti už berlyniškąją dar didesnę, dar ilgesnę, dar nuožmesnę sieną Palestinoje, tylėjom, nes mums buvo dzin – ir, tiesą sakant, mums iki šiol dzin.
Kai 2021 m. mūsų valdovai pradėjo už mūsų pinigus pirkti spygliuotas metalines tvoras ir jas vynioti pamiškėse prie Gudijos, didžiuodamiesi krykštaujam iš džiaugsmo.
Pamiršom, kad, kai 1989 m. Berlyno siena griuvo, plojom katučių.
Plojom, nes griuvo.
Šiandien plojam, nes patys statom.

Kai siuntėm savo karius Irako okupuoti, jautėmės teisūs ir saugūs – arba mums buvo dzin.
Kai dalyvavom Irako destrukcijoje, jautėmės teisūs ir saugūs – arba mums buvo dzin.
Kai Izraelis kažkelintą kartą bombardavo mažulytę Gazą, mūsų „išrinktieji“ jį visaip palaikė. Jautėmės teisūs ir saugūs – arba mums buvo dzin.
Už teisę okupuoti ir naikinti mokėjome iš savo kišenės.
Šiandien gailime keliolikos eurų žmonėms pamaitinti, bet jei reiktų vėl siųsti karius – tik užsiminkit, ir jau patenkinti traukiamės pinigines ir keverzojam oficialius raštus, palaikančius destrukciją kitur. Juk iš Gazos žmonės iki mūsų neatbėgs – tuo pasirūpins okupantas, kurį palaikome.

Kai mus gąsdina per teliką, baisiai bijom.
Kai mus gąsdina iš tribūnų, bijom dar labiau. Toliau skleidžiam pasauliui žinią, kad esam drąsūs. Papasakok knygnešiui apie tokią drąsą ir pažiūrėk, kaip jis reaguos.
Kai mus tikina, kad tas žmogus – ne žmogus, tikim.
Kai sako, kad ir tas žmogus – visai ne žmogus, tikim. Net pradedam tuo įtikinėti ir kitus.
Kai teisine save vadinančioj valstybėj priiminėjam ir žmogaus teisėms, ir Konstitucijai į veidą spjaunančius įstatymus ir liepiam jų visiems laikytis (nes kitaip…), nematom problemos.
Kai dedam pamatus nužmoginimui ir tironijai, nesuprantam, kad patys sau kasam duobę.
Gyvenam baimėj ir neapykantoj.
Esam labai, labai laisvi.

O kas, jei iš tikrųjų pabūtume laisvi?
Laisvi nuo baimių, neapykantos ir melo. Laisvi nuo veidmainystės, tvirto kumščio geidulio ir nu(si)žmoginimo.
Jei iš tikrųjų pabūtume žmogiški?
Jei vietoj panikos ir isterijos pasirinktume atjautą ir supratimą.
Jei vietoj dygliuotų sienų rentimo pasirinktume jų neręsti.
Jei vietoj protestų prieš žmones pasirinktume protestuoti prieš išnaudojimą ir priespaudą – ir pas mus, ir kitur, ir visur.
O kas, jei pabūtume žmogiški?
Galbūt tuomet nustotume save įprasminti dalyvaudami dirbtinėse galingųjų dramose ir vietoj vidinės tuštumos pagaliau pajustume gyvenimo džiaugsmą.

Būkime žmogiški žmonės.

Prenumeruok

Prisidėk prie Palestina.lt veiklos, kad ir keliais eurais. Kiekvienas tekstas yra darbas iš širdies, tačiau jo parengimas ir publikavimas atsieina laiką, energiją ir pinigus. Padėk mums šią veiklą tęsti.

Banko pavedimu
Contribee
Paypal
Sužinoti daugiau

Susiję straipsniai

Politika
Izraelio kolonijinių okupacinių pajėgų paleistos kulkos žymė Dženino mieste, 2024 m.

2025-05-13

Qassam Muaddi. „Tapatybė, kurią nešiojamės su savimi“

Okupanto nuo žemės paviršiaus šluojamos Palestinos rezistencijos tvirtovės gyventojai žurnalistui Qassamui Muaddi…

Politika
Vienas iš DAAR vaizduotės projektų Palestinos ateičiai, pavadintas „Atgal į gamtą“

2025-04-15

Yara Hawari. Radikalios ateities vizijos: kai palestiniečiai pasitelkia vaizduotę

Kolonizacijai vykstant gali atrodyti, kad ji – amžina. Tačiau ir Berlyno siena griuvo, ir apartheidinė taip pat vieną…

Politika
Mamilos kapinės ir baseinas

2025-02-25

Miko Peled. Nuo mito iki realybės: kaip archeologai sionistai naudoja Bibliją istorijai perrašyti

Kolonijiniam režimui yra pavykę melu ir apgaule įtikinti milijonus žmonių (ypač krikščionių) visame pasaulyje, tarp jų…

Politika
Susan Abulhawa

2025-01-28

Susan Abulhawa kalba Oksfordo draugijoje: „Jūs mūsų nesunaikinsite“

Kartą kartoje atsiranda žmogus, kurio viešai pasakyta kalba tampa istorine. Kaip antai Martino Lutherio Kingo Jr. „Aš…

Politika

2025-01-10

„Atsisveikinimas su sionizmu“: buvusios izraelietės išpažintis

Avigail Abarbanel paliko Izraelį, nes vienintelė jo siūloma ateities vizija buvo gyvenimas „su kardu rankoje“.

Politika
Palestiniečiai vaikai po Izraelio antskrydžio Tel al Havos kvartale, į pietus nuo Gazos miesto, 2023 m. spalio 16 d.

2024-12-19

Joseph Massad. Izraeliui ir Palestinai Vakarai sukūrė naują žodyną: kam to reikėjo?

Apie lingvistinę akrobatiką, oficialiosios ideologijos leksiką ir kaip nepasiduoti tyčiniam sąmonės nuodijimui:…

Kas mes?

Palestina.lt yra pirmasis ir vienintelis portalas, skirtas informacijai apie Palestiną lietuvių kalba. ECCP narys.

Plačiau
Pažink
  • Infografika
  • Poezija
  • Tekstai
  • Archyvas
  • Prenumeruok!
Apie mus
  • Apie mus
  • About us (EN)
  • Kontaktai
  • Paremk
  • E-parduotuvė
Kita
  • Prekių grąžinimas
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

Palestina.lt | Creative Commons licencija – CC BY-NC-ND 4.0

Alyvmedžio garsai

Šiuolaikinė Palestinos poezija


Pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse, Palestina.lt išleista, šiuolaikinės Palestinos poezijos rinktinė, kurioje rasite beveik 20-ies autorių eiles.

Pirkti internetu

Atsiųsk savo straipsnį

Nori publikuoti savo straipsnį Palestina.lt svečių skiltyje? Užpildyk šią formą. Ją peržiūrėjusi redaktorė su tavimi susisieks.

"*" indicates required fields

Vardas*
Įkelk failus čia arba
Tinkami failų plėtiniai: pdf, png, jpg, doc, docx, odt, pages, jpeg, gif, Maks. dydis: 4 MB, Maks. 10 failai.
    Sutikimas*
    Privatumas*
    This field is for validation purposes and should be left unchanged.