Pastarosiomis dienomis iš Palestinos mus pasiekia tragiški vaizdai. Lietuvos žiniasklaida – tyčia ar iš nežinojimo – pateikia labai iškreiptą tikrosios situacijos vaizdą ir jos priežastis. Kviečiame Jus susipažinti su tuo, kas ir kodėl iš tikrųjų vyksta Izraelio kolonizuojamoje Palestinoje.
Gana paistalioti apie tai, kad neva „palestiniečiai pirmi pradėjo smurtą“. Kolonijizmas yra smurtas. Žemės vagystė yra smurtas. Vandens vagystė yra smurtas. Žmonių įkalinimas yra smurtas. Žmonių varymas iš jų namų yra smurtas. Vaikų gąsdinimas šautuvais yra smurtas. Karinė okupacija yra smurtas. Ekonominė blokada yra smurtas. Medžių rovimas su šaknimis yra smurtas. Apartheido siena yra smurtas. Ekspansinė kolonijinė infrastruktūra su visais jos kariniais patikros postais, užminuotais laukais, sekimo technologijomis yra smurtas. Kultūros paveldo naikinimas yra smurtas. Draudimas tremtiniams grįžti namo yra smurtas. Tautos genocidas yra smurtas.
Prigimtinę žmogaus teisę į tinkamą fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą gina tarptautinės humanitarinės teisės susitarimai ir, kas be ko, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (PDF). Tarptautinė teisė įpareigoja Izraelį – okupacinę jėgą Palestinoje – užtikrinti palestiniečių teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei jų prieinamumą.
Tačiau Izraelis tyčia ignoruoja 2 milijonų palestiniečių, gyvenančių Gazoje blokados sąlygomis, teisę į sveikatą. Šie infografikai iliustruoja, kaip tai daroma; jie yra sukurti remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.
Gazos problemos neprasidėjo lygioj vietoj, šiaip sau, iš lempos. Ne, problemos Gazoje yra tyčia sukuriamos ir tyčia nesprendžiamos.
Gaza jau 12 metų egzistuoja absoliučios blokados sąlygomis, o tai reiškia, kad iš maždaug Kauno rajono dydžio teritorijoje gyvenančių dviejų milijonų žmonių atimta teisė patiems tvarkytis savo gyvenimą, planuoti rytojų, svajoti. Pabandykit įsivaizduoti save.
Prieš keletą dienų paskelbtos JT komisijos ataskaitos išvados apie galimai vykdomus nusikaltimus žmoniškumui – čia, dabar, prieš mūsų akis. Regis, tiek kartų žmonija žadėjo pati sau: „daugiau niekada“, bet tas niekada pasirodo besąs su galiojimo laiku ir/arba kokiu nors odos spalvos, etninės tapatybės ar religijos štampu.