Tag Archive for: Žmogaus teisės

Mūsų metai

Skaitymo trukmė: 6 min.

Praėjus žiemos lygiadieniui, saulei persivertus ir šviesai kasdien vis keliomis minutėmis laimint prieš tamsą, pareflektuokime, kokie šie metai buvo Palestinai ir mums, Palestina.lt

Skaityti toliau

Palestinietis berniukas su dviračiu protesto Hebrone metu

Šiandien žiniose: žmogaus teisės yra terrrrrrrorizmas!

Skaitymo trukmė: 3 min.

Izraelio kolonijinio režimo nuomone, žmogaus teisių gynėjai yra „teroristai“.

Išties, engėjo represijų priemonėms ir metodams ribų nėra.

Užvakar (spalio 22 d.) Izraelio kolonijinis režimas paskelbė karinį įsakymą, kuriame šešias Palestinos žmogaus teises ginančias pilietinės visuomenės organizacijas pavadino „teroristinėmis“. Įsakymą paskelbė Izraelio „gynybos“ ministras Benny Gantzas.

Skaityti toliau

Už žmonišką elgesį su migrantais – ir su mumis visais

Skaitymo trukmė: 2 min.

Patiriantys dešimtmečius trunkančią jų fizinio, psichologinio, emocinio, moralinio, politinio, ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo apsuptį, Palestinos žmonės puikiai žino, ką reiškia, kai su tavim nesielgiama kaip su žmogumi. Izraelio režimas tokiu nužmoginimu kasdien užsiima jau daugiau kaip 70 metų. Palestinos tremtiniams ir jų palikuonims neleidžia grįžti į Tėvynę iki šiol, o neištremtųjų teises pažeidinėja su tokiu užsidegimu, kad net ir pats nepastebi, kaip nusižmogina. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracija? Kas tai?

Palestinos tremtiniai (dar vadinami pabėgėliais) žino, ką reiškia prieglobstis ir ką reiškia jo nebuvimas.

Kiekvienas, kada nors gyvenęs svečioje šalyje, žino, ką reiškia būti migrantu – su visais reikalaujamais popieriais ar ne visais, ar be jų.

Skaityti toliau

Namai – #SaveSheikhJarrah

Skaitymo trukmė: 3 min.

Pirmadienį jaunas Jeruzalės poetas Mohammedas El-Kurdas rašė:

„Labas rytas. Šiandien kolonizatorių įkurtas teismas nuspręs, ar mano tėvas, 1948 m. ištremtas iš savo namų, nusipelno toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nuo 1956-ųjų. Tokia yra ir tūkstančių kitų žmonių realybė. Nulis tikėjimo, bet kažkiek vilties. #SaveSheikhJarrar“

Skaityti toliau

Knygnešys Vincas Juška

Apie veidmainystę

Skaitymo trukmė: 2 min.

Kai per antrą pasaulinį ir po jo, apraudodami Tėvynę, bėgom į abi Amerikas, vadinomės išeiviais. Matyt, nes išėjom, o ne pabėgom. Džiaugėmės, kad mūsų neišsiuntė atgalios, kad leido pasilikti ir pradėti kurtis naują gyvenimą kitur, kur nieko nepažinojom.
Kai mus trėmė, buvo blogai. Begalinės kančios, kurių atgarsius jautėme ir grįžę. Palestinos tremtiniams okupantas grįžti neleidžia iki šiol, nors trėmė panašiu metu, kaip ir Stalinas mus.
Kai sovietmečiu kuriam iš mūsų pavykdavo nuo režimo ar tiesiog nuobodaus pilko gyvenimo pasprukti Vakaruosna, tas irgi džiaugdavosi, kad galės pradėti kurtis naują gyvenimą.
Kai dar prieš įstojant į oficialiosios Europos bloką, o ypač – jau po prisijungimo, šuorais kraustėmės į britų salyną, ispanijas ir vokietijas, švytėjome: karo nebėra, bet kaip gerai, kad dabar galėsim padoriau uždirbti.
Kai nebe taip apsimokėjo šuorais kraustytis pas britus ir ispanus, pradėjom šuorais kraustytis pas norvegus ir švedus. Ten dar geriau: karo nėra, bet uždirbam žymiai daugiau.
O tada nusprendėm, kad niekas kitas nei dėl karo, nei ieškodamas geresnio gyvenimo kraustytis negali. Ypač – ne pas mus. Kčiortu.

Skaityti toliau