Mūsų metai
Praėjus žiemos lygiadieniui, saulei persivertus ir šviesai kasdien vis keliomis minutėmis laimint prieš tamsą, pareflektuokime, kokie šie metai buvo Palestinai ir mums, Palestina.lt
Skaityti toliauĮrašai apie Izraelio vykdomą Palestinos okupaciją ir etninį valymą.
Praėjus žiemos lygiadieniui, saulei persivertus ir šviesai kasdien vis keliomis minutėmis laimint prieš tamsą, pareflektuokime, kokie šie metai buvo Palestinai ir mums, Palestina.lt
Skaityti toliauSkaitymo trukmė: < 1 min.Prieš 2 tūkstančius metų iš Nazareto galėjai laisvai keliauti ir nukeliauti į Jeruzalę, iš jos paėjėjus kelis kilometrus į pietus – jau ir Betliejus.
Šiandien Izraelis šioje žemėje yra pristatęs apartheidinių sienų, karinių punktų, stebėjimo bokštų ir jaunų kareivėlių, įtikintų, kad kasdien žeminti žmones ir į juos vis pašaudyti – tai daryti gera. Gera kam? Nei žmonėms, nei Dievui. Tai kam tada?
Palestinos krikščionims tie keli kilometrai iki Jeruzalės dažnai neįveikiami, nes Izraelis pasiskyrė sau „teisę“ neleisti jiems keliauti – nei pėsčiomis, nei mašina, nei ant asiliuko.
Skaitymo trukmė: 2 min.Lapkričio 29 Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautine solidarumo su palestiniečiais žmonėmis diena. Kuo ypatinga ši diena Palestinos istorijoje? Nagi, tos pačios Jungtinės Tautos 1947 m. lapkričio 29 d. paskelbė Palestinos padalijimo planą (Rezoliucija 181), pagal kurį savo nuožiūra pasiūlė padalyti amžių amžius gyvavusią vientisą Palestiną į dvi valstybes; viena iš jų turėjo būti kalbos valstybė („arabų“), kita – religijos („žydų“)*.
Skaitymo trukmė: 5 min.Ką darytum tu, jei į tavo gimtąjį kaimą ateitų ginkluoti įsibrovėliai?
Ką darytum tu, jei tau grėstų netekti savo namų ir žemės?
Ką darytum?
„Laikrodžio rodyklė artėja link 10 valandos vakaro, – rašo jaunas Palestinos poetas Mohammedas al-Kurdas, kurio paties šeimą Jeruzalės Sheikh Jarrar rajone Izraelis nori prievarta iškeldinti iš jų namų. – Šį rugpjūčio sekmadienį okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje esančio Beitos kaimo gyventojai renkasi ant Sabih kalno, kur gegužės pradžioje buvo suręstas nelegalus kolonistų postas. Žmonės rengiasi vadinamiesiems „naktiniams trukdžiams“ – neatslūgstančiam, daugiau nei šimtą dienų besitęsiančiam rezistencijos ritualui. Jo tikslas – apkartinti kolonistų buvimą palestiniečių žemėje.“
Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
Originalus straipsnis publikuotas portale geopolitika.lt 2015 m. lapkričio 11 d. Čia perspausdinamas su autorės leidimu. Daugiau autorės tekstų apie Palestiną (lietuvių ir anglų k.): Justina Poškevičiūtė: Palestina. Taip pat: tinklaraštis (blog’as) ir tinklalaidė (podcast’as) THE EXPLODING HEAD. Apsilankykite!
Pastarosios savaitės Izraelyje ir jo okupuotame Vakarų Krante pasižymėjo itin stipria smurto banga: peiliais užpuolami kareiviai Jeruzalėje, Izraelio kariuomenės brutalūs protestų Vakarų Krante malšinimai, intensyvesni nausėdijų gyventojų išpuoliai prieš palestiniečius ir kitos tragedijos dominuoja žiniasklaidos puslapiuose bei televizijos ekranuose. Statistika keičiasi ir su kiekviena diena atrodo vis liūdnesnė, o galo neramumams nematyti. Vis dėlto žinojimas, kas vyksta regione, be analizės, kodėl tai vyksta, neleidžia padaryti jokių svarių išvadų. Bandyti paaiškinti smurto bangą nereiškia ją pateisinti, tačiau jokia racionali neramumų analizė negalima be esminio situacijos konteksto – okupacijos.
Skaityti toliauSkaitymo trukmė: 4 min.
Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
Originalus straipsnis publikuotas portale geopolitika.lt 2014 m. gegužės 16 d. Čia perspausdinamas su autorės leidimu. Daugiau autorės tekstų apie Palestiną (lietuvių ir anglų k.): Justina Poškevičiūtė: Palestina. Taip pat: tinklaraštis (blog’as) ir tinklalaidė (podcast’as) THE EXPLODING HEAD.
Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę. Ką iš tikro reiškia šis nenoras, kokią politiką vykdė Izraelis taikos derybų metu ir ar iš viso bent apžvelgiamoje perspektyvoje galimi pokyčiai regione? Atsakymai į du pirmus klausimus atsako ir į trečiąjį.
Skaitymo trukmė: 6 min.Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
Izraelio ir Palestinos atstovai vėl sėdasi prie derybų stalo, o pasaulis svarsto, kas bus toliau. Vieni svarstymai grįsti prieš tai vykusių pokalbių bevaisiškumu, kiti – realia situacija regione. Galima bandyti sujungti abi kryptis, koncentruojantis ties derybų sąlygomis ir jų kontekstu. Trumpai tariant, klausimai tokie: kiek tikėtina, kad bus surastas abi puses tenkinantis kompromisas ir kas tam kompromisui trukdo?
Skaitymo trukmė: 2 min.Kai Berlyne buvo pastatyta siena, oficialiuosiuose Vokietijos Demokratinės Respublikos žemėlapiuose Vakarų Berlynas buvo plyna pilka dykynė – anot režimo, jis tiesiog neegzistavo.
Tai, žinoma, buvo melas.
Šiandien „Google maps“ įvedus „Palestina“, ji taip pat „neegzistuoja“: matome tik bendrą Vakarinės Azijos kampelio prie Viduržemio jūros vaizdą su blyškiomis linijomis, skiriančiomis vakarinį Jordano upės krantą nuo rytinio, ir matome Izraelį.
Žinoma, tai melas.
Kad Palestina egzistuoja ir egzistavo, įrodo ne tik žemėlapiai. Bet ir jie.
Skaitymo trukmė: < 1 min.Dokumentinis filmas „Mayor” (rež. David Osit, 2020) rugpjūčio 11 d. 20:30 bus rodomas Kauno menininkų namų ir platformos „Kitas kinas“ organizuojamame dokumentinių filmų peržiūrų cikle 𝐂𝐎𝐌𝐌𝐎𝐍 𝐏𝐄𝐎𝐏𝐋𝐄.
„Mayor” (liet. k. „meras”) – tai politinis pasakojimas apie Musą Hadidą, krikščionį Ramalos (faktinės Palestinos sostinės) merą. Iš visų pusių apsupti izraeliečių gyvenviečių ir kareivių, daugelis Ramalos gyventojų niekada neturės galimybės nukeliauti daugiau nei kelis kilometrus nuo savo namų, todėl meras Hadidas yra pasiryžęs paversti miestą gražia ir oria vieta gyventi. Filmas pilnas išsamių pastebėjimų ir stebėtinai daug humoro; nesibaigiančios okupacijos beprotybės ir absurdo įkarštyje pateikia orumo portretą ir iškelia klausimą: kaip vadovauti miestui, kai neturi šalies?
Skaitymo trukmė: 3 min.Pirmadienį jaunas Jeruzalės poetas Mohammedas El-Kurdas rašė:
„Labas rytas. Šiandien kolonizatorių įkurtas teismas nuspręs, ar mano tėvas, 1948 m. ištremtas iš savo namų, nusipelno toliau gyventi namuose, kuriuose gyvena nuo 1956-ųjų. Tokia yra ir tūkstančių kitų žmonių realybė. Nulis tikėjimo, bet kažkiek vilties. #SaveSheikhJarrar“
Palestina.lt yra pirmasis ir vienintelis portalas, skirtas informacijai apie Palestiną lietuvių kalba.
Europinio Palestinos solidarumo organizacijų tinklo (ECCP) nariai.
Tavo parama – patvirtinimas, jog esame reikalingi, ir atspirtis nuveikti žymiai daugiau, galingiau, paveikiau.
Mes naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų naršymo patirtį ir siekiant optimizuoti svetainę, kad pasiūlytume jus dominančią informaciją. Jei sutinkate priimti visus svetainės slapukus, prašome paspausti mygtuką SUTINKU. Jeigu norite koreguoti, kuriuos slapukus priimate, spauskite "Nuostatos".
Svetainėje naudojami slapukai mums teikia informaciją apie jūsų apsilankymus ir svetainėje atliekamus veiksmus. Ši informacija naudojama svetainės ir mūsų paslaugų tobulinimui bei jūsų individualių nuostatų išsaugojimui.
Spauskite ant šiame pranešime esančių skilčių norėdami sužinoti daugiau ar pakeisti pageidaujamas privatumo nuostatas. Primename, kad kai kurių slapukų užblokavimas gali neigiamai paveikti svetainės funkcionalumą ir mūsų teikiamų paslaugų kokybę.
Šie slapukai yra būtini norint užtikrinti tinkamą svetainės ir mūsų teikiamų paslaugų kokybę.
Jų negalite atsisakyti, kadangi jų naudojimas užtikrina tinkamą svetainės veikimą. Šiuos slapukus galite užblokuoti ir ištrinti tik pakeitę savo naršyklės nuostatas ir nurodę, kad norite blokuoti visus šios svetainės slapukus.
Šie slapukai renka bendrą statistinę informaciją (IP adresai anonimizuojami) apie lankytojų vizitus svetainėje. Surinkta informacija mums padeda sužinoti, kaip svetaine naudojasi mūsų lankytojai bei padeda įvertinti mūsų vykdomų rinkodaros kampanijų efektyvumą. Google Analytics slapukai taip pat gali būti naudojami lankytojų patirties gerinimui ir tinkinimui.
Jei nenorite, kad Google Analytics slapukų pagalba rinktume informaciją apie jūsų apsilankymus šioje svetainėje, galite šiuos slapukus išjungti čia:
Svetainėje taip pat naudojamos trečiųjų šalių teikiamos paslaugos: Facebook, Google Webfonts, Google Maps, Google reCAPTCHA, YouTube bei Vimeo. Kadangi kai kurie iš šių tiekėjų gali rinkti tokius jūsų asmeninius duomenis, kaip IP adresas, mes jums suteikiame galimybę atsisakyti šių tiekėjų paslaugų čia.
Atminkite, kad šių paslaugų atsisakymas gali rimtai sutrikdyti svetainės darbą ir išvaizdą. Jūsų nuostatos įsigalios tik iš naujo paleidus (refresh) šį puslapį.
Google reCAPTCHA
Google Webfont šriftai
Google Maps žemėlapiai
Vimeo ir YouTube video intarpai
Facebook pixel
WP Cerber apsauga nuo įsilaužėlių
Ši paslauga padeda apsaugoti mūsų svetainę nuo internetinių kenkėjų. Su ja susiję slapukai lankytojų informacijos nerenka.
Visa informacija apie svetainėje naudojamus slapukus ir jūsų privatumo nuostatas.
Privatumo politikaPrenumeruok įrašus elektroniniu paštu ir taip apeik vis didėjančią feisbuko cenzūrą. Šlamšto nesiunčiam ir tavo duomenimis su niekuo nesidalinam.