Praėjus žiemos lygiadieniui, saulei persivertus ir šviesai kasdien vis keliomis minutėmis laimint prieš tamsą, pareflektuokime, kokie šie metai buvo Palestinai ir mums, Palestina.lt

Žiema

Sausis prasidėjo žinia, kad Izraelis ir toliau renčia savo baisiąją sieną, šikart – aplink jau ir taip užsmaugtą Kalkilijos miestą, nors Tarptautinis Teisingumo Teismas režimui dar 2004 m. yra nurodęs ją nugriauti.

Tuomet sužinojom, kad Izraelis paskelbė nuosprendį dokumentiniam filmui ir uždraudė jį rodyti. Filme „Jenin, Jenin“ užfiksuoti Izraelio nusikaltimai – žudynės Dženino miesto tremtinių gyvenvietėje ir žmonių namų griovimas. Filmo autoriui, Palestinos kino grandui Mohammedui Bakriui nurodyta sumokėti 50 tūkst. eurų baudą (už ką?). Filmą pasižiūrėti galima čia.

Tuo tarpu Britanijos tiesioginio veiksmo – solidarumo su Palestina kolektyvas PalestineAction jau trečiąkart per pusę metų savo kūnais privertė laikinai užsidaryti Izraelio ginklų fabriką Anglijoje, kuriame gaminami dronai, kuriais režimas šaudo į žmones Gazoje.

Sausį sukako ketveri metai, kai pasirodė pirmoji lietuvių kalba knyga apie Palestiną – portalo Palestina.lt bendraįkūrėjos, nepriklausomos žurnalistės Giedrės Steikūnaitės „Palestina: Laisvė yra labai graži“. Knygą galima rasti bibliotekose arba įsigyti internetu.

Tada vasarį Tarptautinis baudžiamasis teismas atvėrė kelią Izraelio nusikaltimų žmogiškumui Palestinoje tyrimui. Tikimės, kad jų vykdytojai nukeliaus į Hagą.

O tada, Lietuvai baltuojant pusnyse, Palestinoje pražydo migdolai, o Gazoje prasidėjo braškių sezonas.

Pavasaris

Palestinietės režisierės trumpametražis filmas „Dovana“ (The Present) nominuotas Oskarui. Jį galima rasti Netflix’e.

Balandžio vidury prasidėjo ramadano mėnuo, kuomet islamas nurodo ypatingą tikinčiųjų susikaupimą. Mūsų kolektyvas kvietėme visus – nesvarbu, kokius dievus tikinčius – prisiminti tuos, kurie per visą žmonijos šioje įstabaus grožio žemėje istoriją dalijo gyvenimo džiaugsmą ir gėrį, kovojo su tamsiomis jėgomis ir tikėjo laisve.

Balandžio 17-oji kasmet minima kaip Įkalintų palestiniečių diena. Politinis įkalinimas yra Palestinos kasdienybė. Izraelis į savo okupacinius kalėjimus uždaro ne tik suaugusius, bet ir vaikus, net ir jaunesnius nei 12 metų.

Tada Jeruzalėje pradėjo siautėti žydų sionistų gaujos. Apibūdinti tai, ką jos darė (dargi mosuodamos oficialia Izraelio vėliava), nėra kito žodžio, tik pogromas. Atminkim, kad visa tai – šventojo ramadano mėnesio metu. Tarsi tyčia. Tarsi provokacija. Kai didelė dalis palestiniečių pasninkauja.

Tuo tarpu viena iš dviejų didžiausių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ pagaliau pripažino tai, kas seniai akivaizdu: Izraelis vykdo apartheidą. Apartheidas yra nusikaltimas žmogiškumui.

O tuomet Izraelis pradėjo deginti Jeruzalę. Mes rašėme:

„Giliam vidiniam susikaupimui skirtą Ramadano mėnesį okupantas ne dvasingumu užsiima. Ne, jis įsiveržia į šventovę ir pradeda mušti beginklius besimeldžiančius žmones. Beveik du šimtai beginklių žmonių išvežami į ligonines su žaizdomis galvoje ir akyse…“

#SaveSheikhJarrah „Jei aš nepavogsiu tavo namų, pavogs kas nors kitas“, – sako izraelietis nelegalus kolonistas iš Niujorko Palestinos šeimai, kuri savo namuose gyvena kartų kartomis. Keliems tūkstančiams palestiniečių – ištisoms šeimoms – gresia priverstinis iškeldinimas iš jų namų, nes taip nori okupantų režimas.

„You are stealing my house.”

This is what a Palestinian woman told an Israeli settler, as he tried to take over her family’s home in occupied East Jerusalem’s Sheikh Jarrah neighborhood. pic.twitter.com/6s3TqHMR1r

— AJ+ (@ajplus) May 5, 2021

Palestinos žmonės priešinasi. Mes rašėme: „Gana paistalioti apie tai, kad neva „palestiniečiai pirmi pradėjo smurtą“. Kolonijizmas yra smurtas. Žemės vagystė yra smurtas.. Žmonių varymas iš jų namų yra smurtas. Karinė okupacija yra smurtas. […]“ Rašėme ir apie rezistenciją: „Priespaudoje gyvenantys žmonės turi ne tik moralinę, bet ir tarptautinėse teisės normose įtvirtintą teisę gintis nuo užpuolikų. Ir nesvarbu, ką šiuo klausimu galvoja Jonas ar kokia Onos nuomonė – ar jie palaiko ginkluotą pasipriešinimą ar ne, dalyvautų jame ar ne, – teisė gintis bet kokiomis priemonėmis egzistuoja nepaisant to, ar jai pritari tu ar aš.“

73-iai Nakbos (Katastrofos) sukakčiai paminėti gegužės 15 d. šimtuose pasaulio miestų prasidėjo solidarumo su Palestina protestai: nuo Adelaidės per Pretoriją iki Varšuvos ir Bilbao.

Tuo tarpu Lietuvos žiniasklaida iškraipinėjo faktus ir kalbėjo netiesą apie tai, kas tuo metu vyko Jeruzalėje, Gazoje ir visoje Palestinoje. Mes juos pataisėme ir faktiniais, loginiais ir moraliniais argumentais paaiškinome, kodėl: KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA? pirma dalis ir antra dalis.

O tada Lietuvos seimo užsienio reikalų komitetas driokstelėjo savo pilną paramą Izraeliui, šiam bombarduojant vaikus, ligonines ir gyvenamuosius namus Gazoje, varant žmones iš namų Jeruzalėje ir vykdant palestiniečių pogromus kitose teritorijose. Kodėl? Kas jiems iš to? Kas jiems už tai?

Supratom, kad tylėti negalim. Surašėm atsaką seimo komitetui, papunkčiui nurodydami, kur jis ir kodėl neteisus, bei ragindami susipažinti su tikrąja situacija Palestinoje ir nustoti Lietuvos vardu reikšti paramą Izraelio vykdomam smurtui. Šis atsakas virto atviru kreipimusi, kurį pasirašė virš 600 Lietuvos žmonių ir organizacijų. DĖKOJAME VISIEMS PASIRAŠIUSIEMS! 

Iš minėto Seimo komiteto narių sulaukėm vos vieno atsakymo, ir tas buvo iš feisbuko nukopijuota jo žinutė, kad jis Izraelį „įsimylėjęs“. Kiti atsakyti nesiteikė – o gal nežinojo, kaip beapginti savo neapginamą poziciją? Ar taip elgiamasi tikroje demokratijoje, kur „išrinktieji“ turi tarnauti savo šalies žmonėms ir vykdyti jų valią, o ne kažką kita?

Palestina.lt bendraįkūrėjas, fotografas Andrius Mažeika apie visus šiuos įvykius kalbėjo LRT radijo laidoje „60 minučių“ [įraše nuo 19:50], „Žinių radijuje“ [įrašas iš interneto dingo] ir su BNS.

O tuomet, jūsų paraginti, nusprendėm rengti protestą Vilniuje. Pavadinom „Aš esu palestinietis/ė“, pagal Jono Meko muzikinį eilėraštį „I am a Palestinian“. Dizaino failus su J. Meko citata savo naujam maikonui galit parsisiųsti nemokamai!

Gegužės 22 d. vykusiame proteste dalyvavo daug, daug žmonių. AČIŪ VISIEMS! Trumpą mūsų protesto video, sukūrė Yousef Saies ir Skaistė Bartkutė. Ačiū abiems 🙂

Izraelio veiksmus Palestinoje pasmerkėme ne mes vieni. Mūsų pasaulyje yra daug, labai daug. Viešą pareiškimą prieš Izraelio vykdomą apartheidą pasirašė šimtai menininkų, poetų, muzikantų, literatų, kūrėjų iš viso pasaulio. Kiek mums žinoma, nei vienas iš Lietuvos (jei klystam, prisipažinkit – labai apsidžiaugsim!).

Apie sisteminę Izraelio agresiją ir tyčinę etninio valymo politiką rašėm čia. Bombardavimas (tam kartui) pasibaigė, okupacija – ne, kaip rašė mūsų kolegė Justina Poškevičiūtė. Ji maloniai leido mums pasidalinti ir ankstesniais jos tekstais. Šiuo bendradarbiavimu labai džiaugiamės 🙂 Savo tinklalaidėj ji daug kalba apie Palestiną – būtinai paklausykit (anglų kalba).

Vasara

O tada atėjo vasara ir mes pradėjom naują publikacijų seriją, kurią pavadinom „Gyva Palestina“. Joje: kaip trys kaimai tapo kolonijiniu parku; kaip Beitos kaimo chebra gina savo kalną nuo kolonistų (ir lazeriukais į jų langus! kad miegas vogtoj žemėj nebūtų saldus); apie Palestiną senoviniuose žemėlapiuose; apie Handalą – legendinį pieštą berniuką tremtinį; ir apie arbūzus.

Liepą už tiesos apie politikų nusikaltimus atskleidimą įkalintam „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui suėjo 50 metų. Ta proga pasaulyje, o taip pat ir Vilniuj, žmonės rengė protestus prie JK ambasadų reikalaudami neišduoti jo JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos – už tiesos atskleidimą. Mes, Palestina.lt kolektyvas, palaikėme šią protesto akciją, kurią surengė Diem25 Vilnius, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir Momentum Vilnius ir joje dalyvavome solidarizuodamiesi su J. Assange’u ir visais, kurie už tiesos sakymą yra persekiojami. „Wikileaks“ yra atskleidę ir su Palestinos kolonizacija susijusių dokumentų. O pats būdamas kalinys, Julianas sugebėjo pasauliui užrašyti žinutę ant prie lango prispausto lapo: FREE PALESTINE.

O kai Lietuvoj prasidėjo vadinamoji „migrantų krizė“, kalbėjom apie veidmainystę. Rašėm: „O kas, jei iš tikrųjų pabūtume laisvi? Laisvi nuo baimių, neapykantos ir melo. Jei iš tikrųjų pabūtume žmogiški? Jei vietoj panikos ir isterijos pasirinktume atjautą ir supratimą. Jei vietoj dygliuotų sienų rentimo pasirinktume jų neręsti?“

Rugpjūtį mūsų Andrius dalyvavo aplink Anykščius vykusiame kairės festivalyje KOMBINATAS, kur kalbėjo apie Palestiną ir politinę Lietuvos kairę. Įrašą tikimės iš organizatorių gauti su leidimu jį publikuoti, nes tema ne tik vasarinė, o aktuali ir dabar.

Ruduo

O tada išaušo vienas saulėtas rugsėjo rytas, ir jie tapo legenda: šeši Palestinos politiniai kaliniai išsikasė tunelį ir pabėgo iš griežčiausiai saugomo Izraelio okupacinio kalėjimo. Nors vėliau visi buvo surasti arba priversti įsiduoti, jie įrodė, kad viskas yra įmanoma. Laisva Palestina yra įmanoma.

Reaguodami į įvykius mūsų pačių žemėje ir suprasdami, kad Palestinos kovoje už laisvę telpa daugybė kitų kovų už žmogaus teises ir orumą ir kad iš esmės tai viena ir ta pati kova, išreiškėme savo paramą Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotai peticijai „Už žmogišką elgesį su migrantais“. Raginom nesėdėti rankų sudėjus ramiai stebint, kaip normalizuojamas demonizavimas.

Spalį Palestinoje, kaip ir kasmet, prasidėjo alyvuogių derliaus rinkimas. Alyvmedis – taikos simbolis – yra ir Palestinos simbolis.

Tuo metu Vilniuje pakvietėme į naujos knygos „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ (vert. ir sud. Gema Sabonytė) pristatymą ŠMC.

O spalio pabaigoje Izraelio režimas šešias Palestinos žmogaus teisių organizacijas paskelbė „teroristinėmis“. Taip, žmogaus teisės, anot Izraelio, yra terorizmas. Žinoma, tie kaltinimai yra nesąmonė. Todėl išreiškėme savo solidarumą su visomis šešiomis organizacijomis, kurių darbus gerbiame ir naudojamės kaip informacijos šaltiniais, ir paraginome visus ginti žmogaus teisių gynėjus. Tą patį padarė ir JT žmogaus teisių komisarė, ir „Amnesty International“, ir „Human Rights Watch“, ir šimtai kitų pasaulio žmogaus teisių organizacijų. Iš Lietuvos – vienintelė Vystomojo bendradarbiavimo platforma, kuriai dėkojame. O kitos ką?

Tada lapkritį pakvietėme jus visus pasidalyti savo mintimis apie Palestiną: ką ji jums reiškia, kodėl rūpi? Atsakymų tebelaukiam. Ir pasisakėm patys: Andrius:

Lapkričio 29-oji yra, pasak Jungtinių Tautų, Pasaulinė solidarumo su Palestinos žmonėmis diena. Tačiau tos pačios JT prieš 75 metus pasiūlė Palestiną „padalyti“, nors ji joms nepriklausė. Ta proga jaunasis Palestinos poetas Mohammedas El-Kurdas, stovėdamas JT būstinės Niujorke tribūnoje, sakė: „Žinot, turiu paklausti: ką šiandien galiu pasakyti, kas dar nebuvo pasakyta anksčiau? Kiek palestiniečių dešimtmečiais stovėjo ant šitos pačios platformos ir smerkė neištesėtus pažadus ir sulaužytas JT rezoliucijas? Kiek kartų mes stengėmės išreikšti žiaurumus, kuriuos visi šioje institucijoje puikiai žino, ir vis tiek ignoruoja?“

O gruodį, artėjant Kalėdoms, pasidalijome Palestinos krikščionių kreipimusi į pasaulį „Kairos Palestina: Tiesos Momentas“, kuriame teologiniais argumentais paaiškinama, kodėl Izraelio vykdoma Palestinos okupacija ir kolonizacija yra blogis ir nuodėmė, trypianti Dievo žodį ir krikščionybės skleidžiamą žinią – meilę. 

Ačiū visoms ir visiems, su kuriais šiemet kartu netylėjome, ėjome, darėme. Kas prisidėjote dizainu, kas vertimais, kas paveikslais, kas originaliais tekstais, kas kvietimais dalyvauti, kas parašais, kas mintimis, kas idėjomis, kas palaikymo žinutėmis, kas milžiniška pagalba organizuojant protestą, kas draugišku žodžiu ir paskatinimais sunkiais momentais. 

Ačiū labai jums. 

Tikimės daug gero kartu nuveikti ir Žemei sukant dar vieną didelį ratą aplink Saulę.

Kaip visada – linkim laisvės širdy, ramybės sieloj ir džiaugsmo bei prasmės gyvenime.