Penktą kartą vyksiantis menininkių/-ų filmų ir video meno festivalis VIDEOGRAMOS tęsia įžanginių renginių seriją, kurioje siekiama atskleisti kūrybos galią SWANA regione. Lapkričio 19 d., 19 val., Skalvijos kino centre bus parodytas Libano režisierės Heiny Srour filmas LEILA IR VILKAI (1984).

Semiantis įkvėpimo iš arabiško paveldo tradicijų – žodinio pasakojimo ir mozaikos struktūros, režisierės Heiny Srour filme LEILA IR VILKAI tyrinėjama kolektyvinė istorinė arabių moterų atmintis. Septynis metus, dažnai ir rizikingomis sąlygomis, kurtame filme archyvinė medžiaga meistriškai jungiama su pasakos tradicija, drąsiais estetiniais sprendimais ir suvaidintomis scenomis iš Libano bei Palestinos moterų gyvenimų.

Leila yra libanietė studentė Londone, kuri draugo organizuojamoje fotografijos parodoje pasigenda moterų atvaizdų. Nepatenkinta oficialia kolonijine vyrų dominuojama regiono istorijos versija, Leila keliauja laiku po XX a. Libaną ir Palestiną. Jos akimis kasdieniškas ir tylus moterų pasiaukojimas filme rekostruojamas kaip lygiavertė herojiškų karinių veiksmų dalis. Ši istorija yra arši ir kartais šokiruojanti.

Renginio puslapis feisbuke

Apie režisierę

Rašytoja, kino kritikė ir režisierė HEINY SROUR (g. 1945 Beirute) studijavo sociologiją Amerikos universitete Beirute bei socialinę antropologiją Sorbonoje, kur vienas iš dėstytojų buvo antropologas ir filmų kūrėjas Jean Rouch. Dirbant žurnaliste ji giliai susidomėjo arabių moterų kova revoliucijose. Pirmasis jos filmas „Mūsų kalnų duona“ (Bread of Our Mountains, 1968) buvo prarastas Libano civilinio karo metu. 1974-aisiais, ji tapo pirmąją arabe moterimi, kurios filmas pateko į tarptautinį kino festivalį. „Išsilaisvinimo valanda atėjo“ (The Hour of Liberation Has Arrived) apie feministišką okupuotos Arabijos įlankos liaudies išlaisvinimo fronto judėjimą, buvo atrinktas į Kanų kino festivalio konkursą. Nepaisant tarptautinės sėkmės, filmas buvo draustas arabų šalyse dėl socialistinių ir feministinių idėjų. 1978-aisiais, kartu su režisiere Selma Baccar iš Tuniso ir kino istorike Magda Wassef iš Egipto, Srour paskelbė manifestą „Už arabių moterų saviraišką“. Srour daug rašė ir kalbėjo apie moterų vaizdavimą ir vaidmenį arabiškame kine, finansavo kitų kūrėjų filmus ir iki šiol aktyviai užsiima feministinių idėjų gynimu.

Įėjimas su nemokamais bilietais, kurie bus dalinami seanso dieną „Skalvijos“ kasoje. Filmas bus rodomas su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Kuratoriai: Marija Nemčenko ir Karolis Žukas
Dizaineris: Marek Voida
Projektą finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė

Renginio puslapis feisbuke