Ši knyga gali būti ir pirmoji tiesiai iš arabų kalbos į lietuvių išversta knyga (kitos arabiškai rašančių autorių knygos verstos per anglų arba rusų kalbas) – jei klystame, pataisykite.

Mes, Palestina.lt kolektyvas, nuoširdžiai sveikiname ir leidyklą, ir vertėją, o visus jus kviečiame knygą būtinai įsigyti, perskaityti ir padovanoti bei parekomenduoti visiems skaityti mėgstantiems savo draugams.

Leidykla „Rara“ apie šį kūrinį rašo:

„Menka detalė – kvapą gniaužiantis, tirštas romanas, alsuojantis dykumos karščiu, narstantis palestinietišką žemės, gyvybės, istorijos praradimo patirtį, naikinimo ir okupacijos paženklintą būtį. Žymi Palestinos rašytoja Adania Shibli, pagalandusi aštrią plunksną ir sensorikai jautrų žvilgsnį, suaudžia du trapius gyvenimus, skaudžiai išryškina dabartį, nenumaldomai persekiojamą praeities.“

Nepelnyta bausmė ir Nobelio laureatų palaikymas

„Menka detalė“ buvo nominuota tarptautiniam „Booker“ prizui 2021 m. ir pasiekė JAV „National Book Award“ verstų knygų finalą. 

Taip pat 2023 m. ji buvo apdovanota Vokietijos organizacijos „Litprom e. V.“ rašytojoms moterims skiriamu literatūriniu prizu „LiBeraturpreis“, tačiau ši nusprendė autorei jo kol kas neduoti dėl „karo, kurį pradėjo Hamas“, nors Adania Shibli, jau daug metų gyvenanti Vokietijoje, su „Hamas“ nieko bendro neturi ir neturėjo. 

Apdovanojimas turėjo būti įteiktas šiuo metu vykstančioje vienoje svarbiausių pasaulyje Frankfurto knygų mugėje, kurioje buvo atšaukti ir dar keletas renginių, kuriuose turėjo pasirodyti Palestinos rašytojai.

Pasipiktinę tokia diskriminacine-baudžiamąja politika, daugiau nei 1 300 intelektualų bei literatūros veikėjų iš viso pasaulio pasirašė viešą laišką, kuriame išreiškė savo paramą Adaniai Shibli. Tarp jų – ir tokie grandai kaip Naomi Klein, Colmas Tóibínas, ir Lietuvoje puikiai pažįstamos Nobelio literatūros premijos laureatės Annie Ernaux bei Olga Tokarczuk. 

Laiške rašoma:

„Frankfurto knygų mugė, būdama svarbi tarptautinė knygų mugė, šiais siaubingais, žiauriais laikais privalo kurti erdves Palestinos rašytojams, kuriose jie galėtų dalintis savo mintimis, jausmais ir relfeksijomis apie literatūrą, o ne juos tildyti.“

Visą rašytojų ir intelektualų palaikymo laišką publikavo „The Los Angeles Times“. Pilnas pasirašiusiųjų sąrašas – čia. 

Tačiau ne visi knygų mugių organizatoriai elgiasi taip, kaip „Litprom e. V.“: pvz., Adania Shibli sulaukė kvietimo į š. m. lapkritį Karakase vyksiančią 19-ąją tarptautinę Venesuelos knygų mugę, kur rašytoja bus pagerbta specialioje ceremonijoje. 

Išgalvota neišgalvota istorija

Iš knygos nugarėlės:

„1949-ųjų vasara. Metai po karo, ištrėmusio ir be namų palikusio 700 000 žmonių, palestiniečių vadinamo Nakba, katastrofa, o izraeliečių – Nepriklausomybės karu. Žiauraus, ties išprotėjimo riba balansuojančio karininko prižiūrima Izraelio kareivių grupė, patruliuodama Nakabo dykumoje, užpuola beduinų stovyklą ir nužudo visus, išskyrus vieną jauną merginą. Vėliau ji prievartaujama, nušaunama ir užkasama smėlyje.

Po daugelio metų palestinietė iš Ramalos atsitiktinai perskaito straipsnį apie šią menką jos šalies istorijos detalę. Ji išsiruošia į nelengvą kelionę ir obsesišką paiešką, stengdamasi sužinoti ką nors daugiau apie įvykį, kuris masina ne tik dėl nusikaltimo žiaurumo, bet ir dėl netikėto sutapimo: visa tai nutiko lygiai dvidešimt penkeri metai iki jos gimimo dienos.“

Ši istorija – neišgalvota. Bent jau pirmoji jos dalis. 1949 metų vasarą, praėjus metams po Izraelio įsikūrimo Palestinoje, Nakabo dykumoje (suhebrajintai ji vadinama Negevu) Izraelio kareiviai prisipažino įvykdę šį nusikaltimą – trise išprievartavę ir nužudę jauną beduinę merginą. 

Tai žinome, nes 2003 m. Izraelio laikraštis „Haaretz“, remdamasis daugiau nei pusę amžiaus buvusiais įslaptintais Izraelio kariuomenės archyvais, publikavo apie tai straipsnį, kuriame rėmėsi 20-ies tame nusikaltime dalyvavusių Izraelio kareivių liudijimais. 

Hebrajų universiteto teisės profesorė dr. Nadera Shalhoub-Kevorkian, tyrinėjanti kareivių smurtą prieš moteris konfliktų zonose, sako, kad Palestinos moterų prievartavimas buvo tarp Izraelio kareivių paplitusi taktika. „Per interviu su [1948 m.] Palestinos pabėgėlių šeimomis, daugelis jų kalbėjo, kad [iš Palestinos] bėgo būtent dėl [Izraelio kareivių vykdomų] prievartavimų“, – sakė ji. Žurnalistui Ari Shavitui Izraelio istorikas Benny Morrisas sakė, kad, tyrinėdamas 1948-ųjų metų karinius Izraelio archyvus, jis nustebo juose radęs „daug išprievartavimo atvejų“, kurie paprastai baigdavosi išprievartautos moters nužudymu.

Kur ir kaip įsigyti

Knygos ištrauką paskaityti galite čia: „Menka detalė“, ištrauka. Knygą rasite knygyne Palestina.lt solidarumo krautuvėje.

Įsigyti knygą