Cenzūruojamai, cancel‘inamai ir nebūtais dalykais kaltinamai Palestinos rašytojai Adaniai Shibli publikavus pirmąją esė po to, kai dėl spalio įvykių iš jos Vokietijoje buvo atimta literatūrinė premija, raginame jus įsigyti, perskaityti ir kitiems padovanoti pirmąjį lietuviškai išleistą Palestinos literatų kūrinį – Adanios Shibli „Menką detalę“. Knyga tikrai labai gera.

Adania Shibli ir jos „Menka detalė“

Adania Shibli (g. 1974) – palestinietė prozininkė, eseistė, gyvenanti Jeruzalėje ir Berlyne, daktaro laipsnį gavusi Rytų Londono universitete ir dėstanti Filosofijos ir kultūros studijų departemente Birzeito universitete (Palestina). Jau daugiau nei tris dešimtmečius ji rašo ir publikuoja pjeses, apsakymus, romanus ir esė. Pirmasis jos romanas vadinasi „Prisilietimas“, antrasis – „Visi mes esame iš meilės“, o didžiausio pasisekimo sulaukė trečiasis – „Menka detalė“ (2017 m.; lietuviškai pasirodė 2023 m., leidykla „Rara“, iš arabų kalbos vertė Julija Gulbinovič).

Knyga prasideda 1949-ųjų vasarą, praėjus metams nuo to, kai teroro ir etninio valymo metodais Palestinoje įsikūrė Izraelis. Grupelė izraeliečių karių išžudo beduinų gyvenvietę Nakabo dykumoje, o vieną merginą prievartauja, nužudo ir užkasa smėlyje. Antroje knygos dalyje po daugelio metų jauna bevardė palestinietė iš Ramalos bando atsekti šio įvykio aplinkybes – ne tik dėl žiauraus nusikaltimo pobūdžio, bet ir dėl to, kad jis įvyko lygiai 25 metai iki jos gimimo dienos.

Autorės post-žodis

2023 m. spalį vienoje didžiausių pasaulyje Frankfurto knygų mugėje turėjo vykti „LiBeraturpreis“ premijos, skiriamos moteriai rašytojai iš Globaliųjų Pietų, įteikimo ceremonija, kuri šiemet buvo paskirta A. Shibli už vokiškąjį „Menkos detalės“ leidimą. Tačiau ceremonija buvo atšaukta, mugės organizatorių teigimu, „dėl „Hamas“ pradėto karo“, tarsi rašytoja būtų už tai atsakinga.

Pasipiktinę tokia diskriminacine-baudžiamąja politika, daugiau nei 1 300 intelektualų bei literatūros veikėjų iš viso pasaulio pasirašė viešą laišką, kuriame išreiškė savo paramą Adaniai Shibli. Tarp jų – ir tokie grandai kaip Naomi Klein, Colmas Tóibínas, ir Lietuvoje puikiai pažįstamos Nobelio literatūros premijos laureatės Annie Ernaux bei Olga Tokarczuk. 

Neseniai A. Shibli publikavo esė „Kartą monstro būta maloningo“, kur ji atsiveria apie tai, kas jai yra kalba, literatūra ir baimė. Esė ištrauka:

„Ką šiais laikais gali pasiekti kalba, vis galvoju su baime. Baimė.

Nuo pat vaikystės niekinau baimę, matydama, kaip iš baimės elgiasi aplinkiniai. Todėl nusprendžiau išmokti priešintis baimei. Anuomet susimąsčiusi, kokia didžiausia mano baimė, padariau išvadą, kad tai – vienas užkampis mūsų šeimos namuose, kur mano vaikiška vaizduotė įkurdino tamsoje tūnantį monstrą. Norėdama nugalėti baimę vieną vakarą paprašiau tėvų palikti mane namuose vieną. Jie buvo ganėtinai kvanktelėję, kad manęs paklausytų, o gal man užteko atkaklumo juos įtikinti. Netoli baisiojo užkampio buvo šviesos jungiklis. Išjungusi šviesas visam dideliam mūsų name tamsoje ėmiau žengti tos vietos link, žinodama, kad kuo arčiau jos, tuo arčiau ne tik monstras, bet ir šviesos jungiklis. Iki šios dienos prisimenu paskutinį savo rankos judesį, vaizduojantis, jog monstras ją grybštelės nespėjus pasiekti šviesos jungiklio. Bet monstras to nepadarė – maloningai leido įjungti šviesą, o pats pradingo. Ši istorija man primena, kaip įveikti baimes, taip pat ir baimę rašyti.“

Visą A. Shibli esė (vert. J. Gulbinovič) rasite „Šiaurės Atėnų“ tinklalapyje.

Romano ištrauka

„Niekas nejudėjo, tik miražas. Neužmatomos dykynės tolydžio vilnijo dangaus link, nebyliai virpėdamos po miražo svoriu, o raiži popietės saulės šviesa bemaž ištrynė kontūrus, brėžiamus gelsvo jų smėlio keterų. Tegalėjai įžvelgti tiktai neryškią ribą, tingiai nusirangančią kalvagūbriais, ir plonyčius sausų friganų kupstų bei akmenų, kuriais lyg dėmėmis buvo nusėtos kalvos, šešėlius. Ničnieko daugiau, vien šiurkščios išsikėtojusios Nakabo dykumos platybės, kurias buvo nusvėrusi rugpjūčio kaitra. 

Vieninteliai ženklai, bylojantys, jog kažkur šalia esama gyvybės, buvo tolumoje susišaukiančių šunų lojimas ir stovyklą ruošiančių kareivių keliamas bildesys. Šie garsai atsklido prie jo, stovinčio ant vienos iš kalvų ir pro žiūronus tyrinėjančio atsiveriantį vaizdą. Nors nuožmus saulės geluonis buvo nutaikytas tiesiai į jį, jis netrikdomas sekė siauras smėlį išvagojusias vėžes, kartkartėmis trumpam sulaikydamas žvilgsnį ties viena ar kita. Galiausiai atitraukė nuo akių žiūronus, nuvalė ant jų susitvenkusį savo prakaitą ir įdėjo juos į dėklą, o tada ėmė skintis kelią pro tirštą, suplotą popietės orą atgal, stovyklos kryptimi.“

Visą „Menkos detalės“ ištrauką rasite „RAROS“ makete arba „Literatūros ir meno“ tinklalapyje.

Recenzija

Literatūros kritikė Virginija Cibarauskė tekste „Baisus karas ir vaizdinga kalba“ apie A. Shibli „Menką detalę“ rašo:

„Ar etiška apie baisius dalykus rašyti gražiai, t. y. vaizdingai, sklandžiai? Absurdiškas klausimas, nors kai jį ištari pirmąkart, atrodo visai logiškas. Tiesa tokia, kad kartais žiaurumą geriausiai perteikia būtent juokas, o mirties alsavimą ir siaubą – svaigiai graži kalba.

Jau romano pavadinimas sufleruoja, kad žmogus kare, okupacijoje, šalyje, kurios gyventojų judėjimą riboja patikros punktai, o šūviai ir sprogimai yra kasdienybė, tėra menka detalė. Ir menkos detalės tereikia – atsidurti ne vietoje ir ne laiku, nevalingai įsikišti ranką į kišenę, pasižiūrėti į akis, – kad žmogaus gyvenimas, jo ar jos istorija pasibaigtų. Šią būseną A. Shibli pavyko perteikti puikiai.“

Visą knygos recenziją rasite „Literatūros ir meno“ tinklalapyje.

Pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje tiesiogiai iš arabų kalbos į lietuvių išverstą literatūros kūrinį – Adanios Shibli romaną „Menka detalė“ – rasite Palestina.lt solidarumo krautuvėje. Mes apie šį puikų kūrinį rašėme čia.

Įsigyti knygą