Šiuo metu, kai rašau šį straipsnį, bombardavimas sustojęs. Po trijų Jungtinių Tautų pareiškimų, smerkiančių Izraelio karinius veiksmus ir raginančių šaukti paliaubas – kuriuos visus vetavo JAV –  paliaubos vis dėlto pasirašytos.

Nuo Izraelio atakų Gazoje jau žuvo 257 palestiniečiai, įskaitant 66 vaikus. Izraelyje – 12 žmonių, tarp jų – 2 vaikai.

Izraelio pajėgos Gazoje subombardavo gyvenamuosius namus, spaudos biurus, komercinius objektus, klinikas, kelius į klinikas, pabėgėlių stovyklas, mokyklas, ir net vienintelę Gazos COVID-19 testavimo laboratoriją.

Per vieną ataką nužudyti aštuoni vaikai.

Organizacija „Norwegian Refugee Council“ (Norvegijos pabėgėlių taryba) pranešė, kad per praeitą savaitę Izraelio vykdytas atakas nužudyti 11 vaikų, kuriems ši organizacija teikė psichosocialinę pagalbą.

Kodėl tiek daug Gazos vaikų ši pagalba reikalinga? Nes tai, ką čia ką tik vykdė Izraelis, jis vykdė jau ketvirtą kartą nuo 2009-ųjų.

Šių bombardavimų baisumų pilna socialinėse medijose, jų čia detaliau neaprašinėsiu.

Kas toliau?

Ant Gazos nebekrenta bombos (dėl ko tikrai galima kiek lengviau atsipūsti), tačiau tą pačią dieną, kai paskelbiamos paliaubos, Izraelio pajėgos vėl šturmuoja Al Aksos mečetę.

Toliau bando priverstinai iškraustyti šeimas iš jų namų Sheikh Jarrah rajone Rytų Jeruzalėje.

Vakarų Krante suiminėjami protestuotojai.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Eye On Palestine (@eye.on.palestine)

Suiminėjami vaikai (kartais vaikai ir nušaunami).

Nelegalių Izraelio kolonijų gyventojai toliau ten nelegaliai tebegyvena.

Vakarų Krantas tebenusėtas kariniais Izraelio patikros punktais.

Izraelis tebekontruoliuoja Vakarų Kranto ir Gazos „sienas“, eksportą ir importą, kas gali ten patekti, ar šios teritorijos gali turėti oro uostą.

Izraelio palestiniečius ir Vakarų Kranto gyventojus ir toliau intensyviai terorizuoja Izraelio naujakuriai, kuriuos saugo ir nebaudžiamumu įgalina Izraelio policija.

Na, o Gazoje žmonės kažkaip turi tęsti gyvenimą. Virš 50,000 jų dėl Izraelio bombardavimo buvo priversti palikti savo namus. Vaikų, kuriems „Norwegian Refugee Council“ turės teikti potrauminę psichosociologinę pagalbą, dabar dar daugiau.

Įvardyti tai, kas vyksta, galime paprastai: bombardavimas sustabdytas, okupacija – ne.

Okupacijos mechanizmai tebeveikia, padidėjo tik nuo jų žuvusių, sužalotų ir suimtų skaičius.

Ką galime daryti mes?

Garsiai reikalauti dviejų dalykų.

Pirma, Izraelio ką tik vykdytų nusikaltimų Gazoje tyrimo. Atskaitomybės. Net jei Izraelio veiksmus kas vadina savigyna ar atsaku į „Hamas“ raketas (kurias „Hamas“ pradėjo leisti po Izraeliui pateikto ultimatumo nebepulti Al Aksos mečetės, kurį jis ignoravo), tai nepaneigia to, kad tiems veiksmams įvertinti galioja Tarptautinės Humanitarinės Teisės principai. Ir nors Izraelis tikina, kad savo atakose atskyrė karinius objektus nuo civilinių, tų atakų rezultatai rodo visiškai priešingai. O taikyti čia atakų proporcingumo principą irgi būtų keista: užtenka pamatyti nuotraukas, kaip atrodo Izraelio teritorijos (pavyzdžiui, Tel Avivas), ir kas liko iš Gazos.

Tos atskaitomybės čia labai reikia. Štai per paskutinį didelį Izraelio karą Gazoje 2014 m. vasarą, vadinamąją operaciją „Apsauginė riba“, jo pajėgos nužudė daugiau nei 500 vaikų, taip pažeisdamos Tarptautinės Teisės normas.

Jei turėtumėte spėti, kas skamba labiau tikėtinai: po minėtos operacijos Izraelio armijos karininkų ir kareivių veiksmai buvo objektyviai ištirti ir atsakingi už šiuos nusikaltimus buvo nubausti, ar viskas, kas sekė po šios operacijos, buvo nebaudžiamumas?

Turbūt iš nelengvo mano klausimo tono atsakymą (PDF) jau atspėjote. Tai taip pat parodo, kodėl žinia, jog į nusikaltimus žmoniškumui tiriančio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją dabar įeina ir Okupuotos Palestinos teritorijos, yra tokia svarbi.

Joks tyrimas laiko neatsuks ir nesugrąžins nužudytų Gazos gyventojų, sugriautų namų ir civilinės infrastruktūros. Neištrins vaikų traumų ir tėvų sielvarto.

Bet turime pradėti nuo atskaitomybės. Turime reikalauti labai paprasto ir nekontroversiško dalyko: kad Izraeliui būtų taikomi tokie pat tarptautinės teisės įstatymai, kaip ir kitoms valstybėms.

Antra, turime reikalauti, kad Izraelis nutrauktų nutraukti karinę Palestinos okupaciją. Kol ji tęsis, apie jokį teisingumą ir jokią taiką negali būti nė kalbos. .

Būtent okupantas turi galios tą okupaciją užbaigti, o ne okupuotasis.

Tą turime sakyti tvirtai ir aiškiai. Dabar dar garsiau, nei bet kada.

 

---

Autorė: Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė ir žurnalistė, The Exploding Head Podcast