Tai yra kūnas.
Kūnas iš mėsos. Kūnas iš kaulo.
Kūnas iš dvasios. Kūnas iš šviesos.
Kūnas iš ilgesio. Kūnas iš svajų.
Kūnas iš kūnų.
Tai yra kūnas.
Kūnas pralaužta krūtine.
Kūnas praskelta kaukole.
Kūnas palaužta dvasia.
Kūnas be kūno.
Tai yra kūnas, kūnas!
Nuostabos kūnas,
vilties kūnas.
Vandenynų kūnas,
uostų kūnas.
Tai kūnas įkūnytas,
kaip taviškis. Tai kūnas
sužeistas, kaip maniškis. Matai,
kaip mikčiojam per nuolaužas,
žaizdoti, kol griūvame.
Tai žodžių kūnas,
istorijos kūnas,
žinių kūnas.
Tai faktų kūnas,
ir melo kūnas.
O štai kūnai,
išmėtyti gatvėje,
kaip lėlės. Kūnai,
svyrantys nuo stogų nuniokotų
baisiam pavojuje.
Štai yra kūnai
užgrobti. Kūnai bėgantys.
Kūnai, likę gyvi,
akim išdegintom, nutrauktom galūnėmis.
Kūnai, kuriuose mirštame.
Tai – mėsos indai,
duženos išaiža.
Štai kvėpavimas žiopčiojant,
dingstantis krantas.
Štai tie, kas nuskendo.

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Tatolytė©. Versta iš „Vox Populi“, 2023 m. spalio 23 d. Dėkojame poetei už leidimą publikuoti jos eilių vertimą.