Ilgametė Palestina.lt bendražygė, vertėja, knygų sudarytoja Gema Sabonytė:

Jei per pastaruosius pusantrų metų vis pagalvojat, kad Izraelio valdžia jau peržengė visas ribas – tai galvokit iš naujo.

Užvakar Jeruzalėje okupanto policija surengė reidą į pasaulinio garso knygyną „The Educational Bookshop“, konfiskavo dalį knygų (įskaitant spalvinimo knygelę vaikams), sukrovę jas į šiukšlių maišus, ir suėmė vieną iš savininkų Mahmoudą Muną bei jo sūnėną Ahmadą Muną.

„The Educational Bookshop“, skirtas Palestinos ir apskritai Artimųjų Rytų kultūrai, įkurtas 1984 m. Jame – didžiulis moksliniais tyrimais pagrįstų knygų, grožinės literatūros, žodynų ir kt. leidinių pasirinkimas, jame nuolat vyksta knygų pristatymai, pokalbiai, filmų peržiūros ir kt. Abu knygyno skyrius (antrasis – viešbutyje „The American Colony Hotel“) neabejotinai galima vadinti Jeruzalės kultūrinio gyvenimo centrais. Ir ne tik Jeruzalės – „The Educational Bookshop“ laikomas vienu svarbiausių knygynų Artimuosiuose Rytuose.

Policija pirmadienį pareiškė, kad du žmonės suimti įtarus „kurstančių ir terorizmą remiančių knygų pardavimu“. Mat Izraelyje Palestinos vėliava reiškia „terorizmą“: Mahmoudo brolis Moradas Muna sako, kad policija ieškojo ir paėmė knygas su Palestinos vėliava ant viršelių, visiškai nesigilinant, koks tų knygų pobūdis; tarp jų – ir izraeliečių autorių knygos; knygos arabų, anglų, vokiečių kalbomis.

Kaltinamųjų advokatas Nasseras Odehas: „Tai labai pavojingas teisinis precedentas, nukreiptas prieš palestiniečių išraiškos laisvę, prieš mokymąsi ir švietimą“.

Teko lankytis abiejuose knygynuose ir susipažinti su Mahmoudu – tai nuostabus, šiltas, labai išsilavinęs žmogus, visiškai atsidavęs savo tautos kultūros puoselėjimui. Ataka prieš šį knygyną ir jo savininkus – tai karas prieš palestiniečių kultūrą ir tapatybę.

Matyt, valdžiai labai nepatiko ir tai, kad Mahmoudas visa rudenį keliavo po Europą pristatydamas kartu su Matthew Teller sudarytą knygą „Aušra Gazoje: palestiniečių gyvenimo ir kultūros istorijos“ („Daybreak in Gaza: Stories of Palestinian Lives and Culture“), skirtą „išsaugoti Gazos žmonių paveldą per literatūrą, muziką, pasakojimus ir prisiminimus.“

Šiandien teismas abu suimtuosius paleido, paskyręs namų areštą.

Toliau – Mahmoudo Munos parašyta pratarmė mano sudarytai ir išverstai knygelei lietuvių kalba „Dešimt palestiniečių apsakymų“ (sutrumpinta).

Knygos „Dešimt palestiniečių apsakymų“ pratarmė

„Kalimat. Arabiškas žodis, reiškiantis „žodžius“. Palestiniečių rašytojai visada išsiskyrė tarp savo kolegų arabų pasaulyje, nes laiko save ne tik žodžio meistrais, bet ir tapatybės bei atminties sergėtojais.

Ši knyga kviečia jus pasiklausyti dešimties unikalių balsų iš Palestinos – tiek diasporos autorių, tiek rašytojų iš okupuotųjų teritorijų. Jie atskleidžia niuansų kupiną, įvairialypį, įvairias kartas ir geografijas apimantį palestiniečių patirties paveikslą, nuo intymių asmeninių istorijų iki platesnių politinių įžvalgų.

Jau daug dešimtmečių palestiniečių rašytojai yra judėjimo, dokumentuojančio ir saugančio kultūrinį bei intelektualinį Palestinos paveldą, tuo pat metu priešinantis Izraelio vykdomam Palestinos „kultūrocidui“, priešakyje. Jiems, kaip pasaulinės literatūros daliai, rašymas yra tautą vienijanti tapatybės, paveldo ir ryšio su žeme bei jos ištekliais išraiška.

Šio rinkinio autorės ir autoriai bando atsakyti į esminius klausimus: ką reiškia būti palestiniečiu? Kaip atstovauti pavojuje esančiai kultūrai nenukrypstant į toksišką nacionalizmą? Kaip apsaugoti atmintį? Kaip „kolektyvumas“ formuoja individą? Perkėlimo, tai yra atplėšimo nuo tėvynės, patirtis yra neatsiejama palestiniečių dalis – fiziškai, emociškai ir politiškai. Aprašydami daug namų, iš tiesų jie kalba apie savo tolimus namus – tėvynę, drauge išreikšdami tremties skausmą ir troškimą sugrįžti. Gyvenimo svetur realybė ir žinojimas egzistuojant sugrįžimo teisę yra per visą knygą besidriekianti gija.

Palestiniečių istorija – tai išlikimo, ištvermės ir pergalės istorija. Kai kurie šios knygos apsakymų siužetai pagrįsti sistemingomis palestiniečių naikinimo ir perkėlimo kampanijomis, tačiau, kalbėdami apie nūdienos realijas ir istorinį kontekstą, rašytojai vaizdingu pasakojimu, taikliais politiniais komentarais, ironija ir humoru išreiškia geresnės ateities viziją.

Genocidas Gazoje paskatino seniai lauktą dėmesio Palestinos klausimui ir istoriniam kontekstui, sąlygojusiam dabarties įvykius, išaugimą. Tikiuosi, kad ši knyga, be kita ko, padės geriau suprasti, kaip 1948-ųjų Nakba (katastrofa) ir toliau veikia ištisas palestiniečių kartas. Knygos apsakymuose ši tema gvildenama per šeimą, visų pirma, per perkėlimo, tautos suskaidymo ir nesibaigiančios okupacijos poveikį jaunajai kartai.

Atrinkti apsakymus šiai knygai tikriausiai buvo nelengva. Dauguma palestiniečių autorių rašo arabiškai, kai kurie – angliškai; sudarant tokio pobūdžio rinkinį, būtina atspindėti kiek įmanoma platesnį autorių ratą ir kartu išlaikyti knygos vientisumą. Ši knyga apima labai skirtingų stilių vyresniosios kartos rašytojus Fawaz Turki, Jean Said Makdisi ir Suad Amiry. Jaunesniajai kartai atstovauja talentingi autoriai Selma Dabbagh, Susan Muaddi Darraj, Refaat Alareer, Randa Jarrar ir Saeed Teebi; galiausiai – du kylantys talentai iš Gazos: Rawan Yaghi ir Heba Hayek. Svarbu pažymėti, kad į knygą įtraukti progresyvių rašytojų feminisčių kūriniai. Rengiant knygą, visi rašytojai buvo gyvi, išskyrus Refaat Alareer: 44 metų literatūros profesorius buvo nužudytas per Izraelio oro ataką Gazoje. […]

Viliuosi, panirsite į šias istorijas su malonumu, ir jos kels jums minčių ir įkvėps. Skaitydami apsakymų žodžius ir gražiai besiliejančius sakinius, pagalvokite apie už šių pasakojimų esančius realius žmones, susipažinkite su laisvės trokštančia tauta ir išgirskite netylantį jos kvietimą.“

Knygą „Dešimt palestiniečių apsakymų“ galite įsigyti solidarumo krautuvėje.