Antrasis naujos mūsų rubrikos „LT eteryje“ epizodas. Čia išryškiname Lietuvos žiniasklaidoje pasirodančius straipsnius, vaizdo pokalbius, tinklalaides bei kito formato publikacijas, kuriose Palestiną bandoma iš tiesų suprasti ir paaiškinti.

Šįkart – apie tai, kaip islamas istoriškai priėmė judėjus (skirtingai nei krikščionybė), interviu su Vakarų Kranto socialine ir kultūrine aktyviste, bei Palestina.lt atstovo spaudai interviu Lietuvos žiniasklaidoje.

Pirmasis šios rubrikos įrašas (2023.11.26): „Palestina Lietuvos eteryje: 2023 m. spalis, lapkritis (nauja rubrika)“, kur rasite straipsnius ir pokalbius apie tai, kad politinės idėjos ginklu nesunaikinsi, ar lietuvis jaučia genocido kvapą, kodėl žmonėms rūpi Gaza, kas nutiktų fiziškai sunaikinus „Hamas“, už ką ir prieš ką pasisako žydai intelektualai, ir geros Palestinos muzikos dozę.

TV ir vaizdo interviu

Paliaubos Gazoje – koks konflikto sprendimas?

lrytas.tv. Paliaubos Gazoje – koks konflikto sprendimas? (Laida #LietuvaTiesiogiai, ved. Rimvydas Paleckis, 2023.11.29)

Žurnalistikos veterano Rimvydo Paleckio vedamoje laidoje apie įmanomus ir neįmanomus okupacijos sprendimus diskutuoja Palestina.lt bendraįkūrėjas Andrius Mažeika ir publicistas Arkadijus Vinokuras.

Kasdienis gyvenimas okupacijoje – istorija iš Vakarų Kranto

Chat GPB su puse. „Kasdienis gyvenimas okupacijoje – istorija iš Vakarų Kranto“ (GPB.lt, ved. Tadas Janušauskas, 2023.11.29)

„Kol visas dėmesys nukreiptas į Gazą, Vakarų Krante palestiniečiai išgyvena vienus kruviniausių metų. Tačiau nors ir brutalesni nei įprasta, šie metai nėra labai išskirtiniai – okupacija tęsiasi jau daugiau kaip penkis dešimtmečius ir kasdienybė joje tik sunkėja. Apie ją pasikalbėjome su Majd Hajjaj, socialine ir kultūrine aktyviste iš Ramalos, okupuoto Vakarų Kranto.“

Kokios Izraelio ir „Hamas“ karo perspektyvos?

Žinių radijas. Kokios Izraelio ir „Hamas“ karo perspektyvos? (Dienos klausimas, ved. Aurimas Perednis, Žinių radijas, 2023.11.27)

[tekstas: Žinių radijas] „Šiandien prasidėjo paskutinės 24 Izraelio ir „Hamas“ paliaubų valandos, bet palestiniečių islamistų grupuotė sako norinti kovų pertrauką pratęsti. Per penktadienį prasidėjusias paliaubas jau paleista dešimtys įkaitų, o Izraelis mainais paleido per 100 palestiniečių kalinių. Kokios Izraelio ir „Hamas“ karo perspektyvos?

Diskutuoja: Izraelyje gyvenantis lietuvis Tuvia Lazauskas, „Palestina.lt“ bendraįkūrėjas Andrius Mažeika.“

Tekstai

Judėjai islamo pasaulyje

Paulius Bergaudas. „Judėjai islamo pasaulyje – tarp persekiojimo ir nesantaikos, ar tarpkultūriškumo ir sugyvenimo?“ (Islamo centras, 2023.11.26)

„Europiečių sąmonėje gajus vaizdinys, jog viduramžiais žydai išgyveno baisius persekiojimus, pašaipas, atstūmimą, bei panieką. Krikščioniškojo viduramžių pasaulio kontekste tokie sunkumai, daugiau ar mažiau, iš tiesų slėgė kasdienį judėjo gyvenimą. Tačiau kalbant apie islamo pasaulį, toks teiginys, kaip bus parodyta šiame straipsnyje, yra toli nuo tiesos.

Islamiškuose kraštuose judėjai su musulmonais dažniausiai sugyveno taikiai ir harmoningai: judėjai sėkmingai vystė bei puoselėjo savo kultūrą, mėgavosi gausiais islamo civilizacijos vaisiais, lengvinusiais judėjų diasporos kūrimą ir įgalinusiais šių bendruomenių klestėjimą.“ P. B.

„Savitarpio pagarba palaikė taikią judėjų ir musulmonų kasdienybę, o tai sudarė sąlygas judėjų produktyvumui tiek savose diasporos bendruomenėse, tiek ir platesniu mastu – judėjai sėkmingai prisidėjo prie Artimųjų Rytų visuomenių kultūrinio, mokslinio klestėjimo. Žydų gyvenimas islamo pasaulyje reikšmingai skyrėsi nuo jų bendraišpažinėjų gyvenimo viduramžių Europoje.“ P. B.

Pareiškimas dėl karo Palestinoje

Islamo centras. Pareiškimas dėl karo Palestinoje (2023.10.30)

„Vienintelis būdas pasiekti taiką yra atsižvelgti į palestiniečių, kurie gyvena Palestinos žemėje jau tūkstantmečius, reikalavimus ir troškimus. Taip pat, taika gali būti pasiekta tik patraukus Izraelį atsakomybėn už dešimtmečius vykdytus nusikaltimus. Hamas irgi turi būti patrauktas atsakomybėn, tačiau tai turi būti daroma ne beatodairišku civilinės infrastruktūros ir Gazos gyventojų bombardavimu, o legaliais būdais.“

 

Šiame tekste panaudota iliustracija: „Watermelon Parade“, aut. Adriana Warner (2023), šalt.: Artists Against Apartheid (Menininkai prieš apartheidą). Arabiškai po arbūzais parašytas žodis Filistin (arab. Palestina). Daugiau apie arbūzus kaip rezistencijos simbolį: Palestina.lt straipsnių ciklo etiudas Gyva Palestina. Arbūzai