du kart penki dešimt eina ieškoti
izraelio kareiviai ieško neužsimerkę
jiems nerūpi karštos žemės taisyklės
šaukiame sudaužta puodynė bet
niekas negirdi dalyvaujame protestuose
mokomės šaukti mokomės
patikėti kad turime balsą žemė
darosi vis karštesnė mažėja suoliukų
ir medžio šakų ant kurių būtų galima
užsikabinti temsta mamos šaukia
kad sugrįžtume namo valgyti
mes žinome kad jos neturi ką
ir ant ko patiekti karšta žemė
nesibaigia ir namuose nuo jos
nebeįmanoma pabėgti mūsų niekas
negaudo bet mes tylime kad neišgirstų
kad nesuprastų kur slepiamės
mes nenorime prisipažinti
kad anąkart mes ieškojome prasimerkę
kad šaukėme karšta žemė matydami
besislepiančius palėpėse mes bijome
kad mūsų nebepriims žaisti
du kart penki nebesvarbu kiek
nieko nebereiškia lygybės ženklas
du kart penki vienuolika du kart penki trys
mums nebeliko su kuo žaisti
karštos žemės taisykles pakeitė naujai
atsikraustę vaikai okupavo kiemą
mums nebeliko vietos slepiamės
daugiabučių laiptinėse
rūkome cigaretes karstomės turėklais
planuojame užpuolimą planuojame
nugalėti laukiame kol tėvai
juos pakvies valgyti tada grįšime
žaisime pagal taisykles du kart penki
dešimt einu ieškot

Eglė Poškevičiūtė

Naujosios kartos dramaturgė, poetė.