Kiek mums žinoma, seniausiai iki mūsų dienų išlikusiai rankomis siuvinėtai palestinietiškai suknelei yra apie 180 metų. Siuvinėjimas – arabiškai tatryz – yra iš kartos į kartą perduodamas menas, ir nors yra įvairių jo formų, Palestinoje dažniausiai sutinkamas siuvinėjimas kryželiu.

Prieš gerą mėnesį, 2021 m. gruodį, Jungtinių Tautų kultūros, švietimo ir sporto organizacija UNESCO Palestinos siuvinėjimo meną, jo praktiką, įgūdžius, žinias ir su juo susijusius ritualus įtraukė į savo kasmet plečiamą pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 

Šiame sąraše yra prie Palestinos vardo jau yra hikajė– tradicija, kuomet moterys šeimos ir draugių bei kaimynių rate pasakoja istorijas, išreiškia socialinę kritiką ir dalijasi išmintimi bei gyvenimiškais patarimais (dažniausiai tai daro vyresnio amžiaus moterys). Be to, Palestina kartu su kitais kraštais dalijasi arabų kaligrafijos bei datulių auginimo praktikos tradicijomis, kurios taip pat paskelbtos pasaulio paveldu. UNESCO sąraše iš Lietuvos yra mūsų sutartinės, kryždirbystės menas bei Baltijos dainų ir šokių šventės (kartu su Latvija ir Estija).

Vyras Ramaloje

Prieš keletą metų feisbuko paskyroje Knyga „Palestina“ knygos „Palestina: Laisvė yra labai graži“ autorė ir portalo Palestina.lt bendraįkūrėja Giedrė dalijosi šia istorijėle:

Prie Ramalos senamiesčio prisišliejusios gatvelės vitrinose kabo kryželiu siuvinėti šaliai. Labai gražūs – ir iš tolo, ir iš arti (o juk kartais gyvenime gražu būna tik arba iš tolo, arba tik iš arti). Užsuku vidun ir užklausiu čia prekiaujančio žmogaus apie Palestinos siuvinėjimo tradicijas. Planavau trumpam jį patrukdyti ir toliau eiti savais keliais, bet jis ekspromtu suplanavo kitaip ir išdėstė man edukacinę paskaitą apie ornamentus, spalvas, raštus ir kaip jie atspindi skirtingas Palestinos vietoves, nuo Jafos iki Jeruzalės iki Bersebės iki Gazos iki Hebrono.
– O šitos dailios siuvinėtos apyrankės iš kur?
– O čia jau mano darbas.
– Jūsų?
– Taip, aš pats jas išsiuvinėjau.
Kadaise užtekdavo pažvelgti į žmogaus aprėdus ir iškart žinodavai, iš kurio Palestinos krašto ji kilusi. Kiekvienas regionas turėjo specifinius ornamentus, kuriais puošdavo savo (išeiginius) drabužius.
Siuvinėjimas, vienas iš tradicinių Palestinos amatų, yra svarbi kultūrinio paveldo dalis, kurį savinantis ar naikinant bandoma ištrinti ir pati Palestinos idėja.

Nuo neolito iki dabar

O čia – rankomis išsiuvinėta Palestinos istorija nuo neolito laikų – „Palestinian History Tapestry“. Ši iniciatyva parodo šiuolaikinių Palestinos siuvinėtojų įgūdžius ir kūrybiškumą, tekstilėje atpasakojant savo tautos istoriją. Keletas pavyzdžių (pasižiūrėkit ir kitus!):

Ir pabaigai

Siuvinėjimas Palestinoje yra kruopščiai praktikuojamas gyvas paveldas, o ne spintoj pamirštas rakandas. Nes tapatybė nedingsta, net jei okupantas ją ir neigia. Nes tradicijų ištrinti negali net ir kažkelinta galingiausia pasaulio kariuomenė. Ir nes grožio kūrimas savomis rankomis žmogui – tikram žmogui – yra įgimtas. 

Siuvinėtų drabužių, pagalvių užvalkalų ir kitų grožybių galima įsigyti bet kuriame Palestinos mieste ar kaime, sąžiningos prekybos parduotuvėje Sunbula (Jeruzalėje arba internetu) arba internetinėje parduotuvėje Handmade Palestine.

Ciklas „Gyva Palestina“

Publikacijų serija, kurioje dalinamės istorijomis apie Palestinos žemės naikinimą ir jos žmonių rezistenciją. Jie abu – ir naikinimas, ir rezistencija – vyko nuo pat pirmos dienos, kiekvieną dieną, vyksta šiandien, rytoj ir tol, kol Palestina bus laisva.

• Palestinos archipelagas: Ši žemė „Palestina“ vadinta dar tada, kai popierinių žemėlapių net nebuvo 
• Arbūzai:  Raudonas-žalias-baltas-juodas arbūzas mene ir vietoj okupanto draudžiamos vėliavos
• Vaikas tremtinys Handala: Nužudyto karikatūristo Naji Al-Ali pieštas tragedijos ir tvirtybės simbolis
• Kalno gynėjai: Beitos kaimo žmonės ginasi nuo nelegalių Izraelio kolonistų, užsigrobusių jų kalvas
• Jalu – Imvasas – Beit Nuba: Kaip trys Palestinos gyvenvietės tapo kolonijiniu parku