Pristatome naują portalo Palestina.lt svečių rengiamą straipsnių seriją apie solidarumo politiką. Jos autoriai rašo:
Įžanga
Po 2024 m. gruodį Vilniuje vykusios viešos diskusijos „Antisionistinis žydų solidarumas ir jo nebuvimas“, pradedame straipsnių ciklą šia tema. Juo siekiame paskatinti diskusiją apie tai, kaip galėtume pastūmėti globalų solidarumo su palestiniečiais judėjimą link tapimo tvaria Politikos (su P didžiąja) vizija, suvokiama kaip socialinės organizacijos modelis anapus bankrutavusių ir genocidinių imperijų, nacionalinių valstybių bei valdančiųjų elitų reikalų.
Grindžiama solidarumo politikos ir revoliucinio interkomunalizmo konceptais, ši serija išsikelia tikslą apmąstyti politiką ne vien prieš imperijas, bet taip pat ir prieš aiškiai ribotas socialistinių internacionalizmo tradicijų schemas, mūsų paveldėtas iš modernybės. Interkomunalizmas – kurį XX a. 8-ajame deš. išvystė JAV Juodųjų panterų partijos narys Huey P. Newtonas – buvo pasiūlytas kaip strategija įsivaizduoti visą planetą apimančią politiką, kur sienų neturintys panašumai tarp engiamų bendruomenių pralenktų geopolitines valstybių draugystes – draugystes, katastrofiškai teikiančias pirmenybę pelnui ir „ilgalaikiams“ sprendimams, o ne pačiai tautų gerovei. Tad revoliucinis interkomunalizmas skelbia politiką, atmetančią giliai cinišką pasaulėžiūrą, kurią mums siūlo geopolitiniai imperijų reikalavimai.
Globali politika iš apačių, įkvėpta pasaulinio palestiniečių solidarumo judėjimo masto, paremto solidarumo ryšiais tarp engiamųjų bendruomenių.
Apie šios serijos rengėjus
Kamalas Ahamada yra švietėjas ir nepriklausomas dėstytojas. Augęs Prancūzijoje, Kamalas toliau žinių sėmėsi Danijoje ir Anglijoje, kultivuodamas platų akademinių interesų spektrą. Jo tyrimų sritys yra dekolonialinės ir kritinės rasės teorijos, menų ir kultūros vaidmuo pasipriešinimo judėjimuose, iš kartos į kartą perduodamos (transgeneracinė) traumos bei solidarumo politikos kompleksiškumas. K. Ahamada šiuo metu veda paskaitų ciklą „Empire, Race, Culture“ („Imperija, rasė, kultūra“) socialiniame centre „Luna6“ ir aktyviai veikia Vilniuje, įgalindamas marginalizuotas bendruomenes per švietimą ir įsitraukimą į kultūrinę veiklą.
Noah Brehmeris yra žydų kilmės tyrinėtojas ir organizatorius. Iš Niujorko į Vilnių atsikraustė 2013 metais. Nuo organizavimosi su draugais viešojo maitinimo sektoriuje solidarumo tinklo kontekste iki dalyvavimo įvairių autonominių erdvių priežiūroje, įvairialypė Brehmerio praktika sieja jį su autonomistine tradicija. Tarp naujausių jo autorinių darbų yra: „As if this World no Longer Existed: Three theses on the crisis of political belonging“ (Achive Books, planuojama išleisti), „A Nomos of the Stateless“ (Blind Field Journal, 2024); „The Living Communism of Friendship“ (Contradictions Journal, 2023). N. Brehmeris yra vienas „The Commonist Horizon“ (2023, Common Notions) ir „ULWC Reader“ (2021, Luna6) redaktorių bei „Paths to Autonomy“ (2022, Minor Compositions) redaktorius.
Egziliškas solidarumas pasaulyje po spalio 7-osios
Solidarizuotis su kitu reiškia imtis rizikos. Solidarumo praktikos iš mūsų reikalauja radikaliai kvestionuoti socialines tapatybes, kurias įgyjame, būdami tautinių valstybių piliečiai. Kuomet tautinė valstybė siūlo brolybės ryšį – giminystę, apribotą „tauta“, kuriai priklausai, – solidarumas sugriauna šias asmens sienas, radikaliai užklausdamas, kas yra nacionalinių teritorijų, tradiciškai apibrėžiančių politiškumo ribas, viduje, o kas – išorėje. Solidarizuotis reiškia atpažinti tremtinius, kuriais mes visi patys esame.
Pirmajame mūsų serijos straipsnyje rasite iš dviejų dalių sudarytą tekstą, radikaliai stojantį akistaton su tautinės valstybės šovinizmu ir genocidiniu smurtu. Čia atsisukame į genocidinę sionizmo siūlomą brolybės politiką ir pastarosios krizę, sekusią po operacijos „Al Aksos potvynis“. Pirmojoje straipsnio dalyje – 2024 m. rudenį pasirodęs italų filosofo Giorgio Agambeno tekstas „Judaizmo pabaiga“, stulbinamai apibrėžiantis sionizmą kaip judaizmo egziliškų, interkomunalistinių šaknų sunaikinimą. Antrojoje dalyje – „Sugrįžimo kelionė: egziliškas solidarumas pasaulyje po spalio 7-osios“. Tai – Vilna golų, egziliškų žydų, ieškančių naujų žydų priklausymo ir interkomunalistinio solidarumo pagrindų, atsakymas į Agambeno tekstą.
Draugai iš Palestinos ir jos apylinkių taip pat pasidalino tuo, ką vadina „accanto“ (italų k. „šalia“) G. Agambeno tekstui, kurį tikimės publikuoti anglų kalba tinklalapyje Dabartis.com netrukus.
Prisidėk prie Palestina.lt veiklos, kad ir keliais eurais. Kiekvienas tekstas yra darbas iš širdies, tačiau jo parengimas ir publikavimas atsieina laiką, energiją ir pinigus. Padėk mums šią veiklą tęsti.
Susiję straipsniai
2025-02-11
Mahmoud Muna. Palestinos tapatybės sergėtojas
Dalinamės ilgametės Palestina.lt bendražygės, vertėjos ir knygų sudarytojos reakcija į Mahmoud Muna, garsaus Jeruzalės…
2025-01-20
Kasparas Pocius. Kolonializmas, sionizmas, biopolitika: Edwardas Saidas ir Palestina
„Palestiniečių klausimas turbūt ir yra toks universalus dėl to, kad kiekvienoje šalyje esama nepastebėtų gyventojų…
2024-12-04
Tantūra: nuslėpta tiesa
Specialiai Palestina.lt parašytas istoriko Mariaus Vyšniausko straipsnis apie Izraelio įsikūrimo metu įvykdytas…
2024-09-19
Em Berry. Per mus
Internetuose plačiai nuvilnijęs Naujosios Zelandijos poetės Em Berry eilėraštis – dabar ir lietuviškai, jos protėvių iš…
2024-08-21
Caitlin Johnstone. Aš nenugręšiu akių
„Kad ir kaip lengviau būtų nusigręžti, aš nenugręšiu akių.“ Eilėraštis proza, aut. Caitlin Johnstone, vert. Ingrida…
2024-08-05
Izraelio kareiviai
Naujosios kartos dramaturgės, poetės Eglės Poškevičiūtės eilėraštis „Izraelio kareiviai”.