Birželio 5-ąją 1967 m. Izraelis smurtu, jėga ir karu „praturtėjo“ teritorija – iš Sirijos užgrobė vandens pilnas Golano aukštumas, iš Egipto – milžinišką Sinajaus pusiasalį, ir, žinoma, likusią Palestinos dalį – Jeruzalę, Gazą ir teritorijas į vakarus nuo Jordano upės.

Tūkstančiai Palestinos žmonių tapo tremtiniais antrą kartą. Antrą kartą per dvidešimt metų suniokota visuomenė, išskaidyti artimieji, sunaikinta teisė pačiam spręsti savo likimą.

Bet juk „vienintelė demokratija Artimuosiuose Rytuose“? Matyt, kažkas žodyne mums nematant pakeitė demokratijos apibrėžimą, nes faktai rodo ką kita.

Kas pradėjo 1967 m. karą? Kas buvo tikrasis agresorius? Net ir paties Izraelio politiniai ir kariniai pareigūnai viešai yra ne kartą prisipažinę, kad 1967 m. karas buvo suplanuota Izraelio agresija, o ne gynyba, kaip iki šiol plačiai teigiama.

Primename, kad agresijos karas tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip nusikaltimas taikai.

1967 m. karas, jo kontekstas ir pasekmės palestiniečiams (PDF).

Už infografiką ačiū Visualizing Palestine