Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta:
balandžio mėnesio neryžtingumas,
duonos kvapas dienai brėkštant,
moters nuomonė apie vyrą,
Aischilo kūriniai,
meilės pradžia,
samanos ant akmens,
motinos, gyvenančios fleitos atodūsiais,
ir įsibrovėliai, bijantys prisiminimų.

Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta:
rugsėjo pabaiga,
keturiasdešimtmetį peržengusi žydinti moteris,
valandėlei įspindusi saulė kalėjime,
įvairias būtybes primenantis debesis,
plojimai tiems, kurie savo pabaigą pasitinka su šypsena,
ir tironai, bijantys dainų.

Šioje žemėje yra, dėl ko gyventi verta:
šioje žemėje – žemės valdovė,
visų pradžių motina,
visų pabaigų mama,
ji vadinosi Palestina,
ją pradėjo vadinti Palestina,
o, moterie, kadangi esi mano valdovė,
aš esu vertas gyvenimo.