Medžiai, palinkę svyravime be kritimo
todėl, kad čia žemė nepriima kritusių medžių,
nei žemė, nei žmogus, nei kas;
vis dėlto, kadangi jie nebepakentė savo šaknų puvimo
ir kadangi jie pasirinko augti vėjuje,
jie moka už tai amžinai krisdami.

Taigi, kai tu susvyruoji ir netenki pusiausvyros eidamas šaligatviu,
aš maldauju tavęs neparkristi,
nes tu irgi krisi per amžius.

Eik pirmyn ir įsivaizduok medžius, linguojančius sykiu,
ir orą, skatinantį tavo kritimą,
tu, gyvenęs kaip šie medžiai, be žemės, be šaknų.

Iš anglų kalbos vertė Julija Gulbinovič. Publikuojama su poeto N. Darwisho išskirtinai Palestinai.lt suteiktu leidimu bei vertėjos sutikimu. Pirmąkart publikuota „Šiaurės Atėnuose“ 2011.12.16.