Kai palieku tave, suakmenėju,
Ir kai grįžtu, suakmenėju.

Vadinu tave Medūza,
Vadinu tave vyresniąja Sodomos ir Gomoros seserim,
Tu – krikšto dubuo, sudeginęs Romą.

Nužudytieji murma savo eiles kalvose
Ir sukilėliai priekaištauja savo istorijų pasakotojams.
Tuo metu aš palieku jūrą ir grįžtu
Į tave, grįžtu
Šia nedidele upe, tekančia tavo nevilty.

Girdžiu Korano skaitovus ir palaikų aprengėjus,
Girdžiu užjaučiančiųjų dulkes.
Dar nesulaukiau trisdešimties, o tu mane palaidojai ne kartą.
Ir kaskart vardan tavęs
Prisikeliu iš žemės.
Tad tegrimzta į pragarą šlovę tau giedantys,
Parduodantys tavo skausmo suvenyrus,
Visi stovintys čia su manim, šioje nuotraukoje.

Vadinu tave Medūza,
Vadinu tave vyresniąja Sodomos ir Gomoros seserim,
Tu – krikšto dubuo, kuris tebeliepsnoja.

Kai palieku tave, suakmenėju,
Ir kai grįžtu, suakmenėju.

Iš arabų kalbos vertė Julija Gulbinovič. Publikuojama su poeto N. Darwisho išskirtinai Palestinai.lt suteiktu leidimu bei vertėjos sutikimu. Pirmąkart publikuota „Šiaurės Atėnuose“ 2015.10.30.