Jei man skirta mirti,
tu privalai gyventi,
papasakoti mano istoriją,
parduoti mano daiktus,
nupirkti baltą skepetą
ir virveles
(tebūnie baltas, su ilga uodega),
kad kažkur Gazoje vaikas,
žiūrėdamas tiesiai į dangų,
belaukdamas tėčio, paskendusio liepsnose –
nespėjusio niekam tarti sudie,
net savo kūnui,
net sau pačiam –
pamatytų aitvarą, mano aitvarą, kurį sukonstruosi,
aukštai sklendžiantį,
ir pamanytų akimirką, angelas
grąžindamas žemėn meilę leidžiasi,
jei man skirta mirti,
lai mirtis atneša viltį,
lai mirtis tampa sakme.

 


Iš anglų kalbos vertė Ingrida Tatolytė©

Refaatas buvo akademikas, rašytojas ir poetas iš Gazos. Gruodžio 7 d. jį nužudė Izraelio pajėgos. Jam buvo 44-eri. Savo žinias ir žodžius Refaatas naudojo kaip rezistencijos įrankius. Tekste „Šviesa Gazoje” jis rašo, kad istorijos turi būti pasakojamos ir perpasakojamos.

„Istorijų pasakojimas buvo mano rezistencija, tai buvo viskas, ką galėjau padaryti. Būtent po Izraelio antpuolio 2008-9 metais, nusprendžiau, kad jeigu liksiu gyvas, skirsiu savo gyvenimą Palestinos istorijų pasakojimui, palestiniečių pasakojimų įgalinimui, ir jaunųjų balsų puoselėjimui.“
Refaat Alareer

Plačiau apie autorių