Laikas baigėsi, ir aš namie viena, ir mano šešėlis krintantis
Nebeveikiantis visatos dėsnis, pabirusi įnoringa lemtis
Nėra kas pritraukia mano daiktus
Nėra kas nusveria juos ant grindų
Mano manta pasklidusi, viskas, kas mano, priklauso kitiems
Mano fotelis, spintelė, sukamoji stalo kėdė
Viena aš ir mano šešėlis krintantis
Be tėvo, be motinos,
Be brolių, be seserų, kuriomis didžiuočiausi
Namų, pilnų juoko,
Belikus vienatvė ir sielvartas
Mėnesių, metų nuolaužos
Užgula man pečius, lėtina žingsnį, temdo horizontą

Ilgiuosi kavos kvapo, pasklidusio ore,
Skandinu savo rytus ir vakarus jo nebūties ekstazėje
Laikas baigėsi, ir aš namie viena
Ir mano šešėlis krintantis
Ilgiuos savo knygų draugijos,
Teikiančios paguodą varge ir laimėje,
Ilgiuosi, kaip ilgiuos seno sieninio mamos laikrodžio, įrėmintų šeimos nuotraukų,
Ilgiuosi savo ūdo,
Jo tylinčių, nutrauktų stygų
Laikas baigėsi, ir aš namie viena,
Komendanto valanda žeidžia
Žeidžia mane, ne, žudo, nužudyti vaikai prie mano namų
Bijau rytojaus
Bijau nepažinių likimo išteklių
Viešpatie, neleisk man virst našta, kurios baidosi jaunas ir senas
Tikiuosi atvykti į žemę, kurioje tylu, laukiu mirties
Ilga buvo mano kelionė Viešpatie
Sutrumpink man kelią, kelionę užbaik.

Iš anglų kalbos vertė © Ingrida Tatolytė. Iš arabų kalbos į anglų kalbą vertė ©Chris Millis, Tania Tamari Nasir. Šaltinis: Words Without Borders, 2006.

Eilėraštis arabų kalba [Wahsha: Moustalhama min Qanoon al Jathibiya] spausdintas žurnale Al Karmel, 2002, p. 72–73.

Originalo ir vertimo į anglų kalbą autorių teisės nepriklauso lietuviškojo vertimo autorei.