Rašykis:
Aš esu arabas.
Mano ID kortelės numeris 50 000.
Vaikų: aštuoni,
O devintas atkeliaus baigiantis vasarai.
Ar tau pikta?

Rašykis:
Aš esu arabas.
Su kitais sunkiai dirbu akmens skaldykloje.
Vaikų turiu aštuonis,
Iš akmenų
Jiems parnešu duonos,
Drabužių ir rašymo popieriaus.
Neprašau išmaldos prie tavo durų
Ir nekeliaklupsčiauju prie tavo slenksčio.
Ar tau dėl to pikta?

Rašykis:
Aš esu arabas.
Vardas be titulo,
Kantrus šalyje, kur viskas
Gyvena liepsnojančiu pykčiu.
Mano šaknys…
Giliai įsitvirtino dar prieš tai, kai gimė laikas,
Prieš amžių pradžią,
Prieš kiparisus ir alyvmedžius,
Prieš tai, kai užžėlė ganyklos.
Mano tėvas… iš artojų,
Ne iš ponų bajorų.
Mano senelis – valstietis
Bekilmis –
Savigarbos mane išmokė pirmiau, nei skaityti knygas.
Mano namas yra sargo trobelė
Iš stagarų ir nendrių.
Ar mano statusas tave tenkina?
Esu vardas be titulo.

Rašykis:
Aš esu arabas.
Anglies juodumo plaukais,
Rudų akių,
Skiriamasis bruožas –
Kufija ant galvos su igaliu ¹,
O mano delnai, šiurkštūs kaip akmuo,
Nubrozdina kiekvieną, kas juos paliečia.
Mano adresas:
Neginkluotas kaimas – pamirštas –
Jo gatvės be pavadinimų,
Visi jo vyrai – laukuose ir skaldykloje.
Ar tau pikta?

Rašykis:
Aš esu arabas.
Iš manęs pavogė mano protėvių vynuogynus
Ir žemę, kurią dirbu
Aš ir visi mano vaikai.
Nieko nebeliko nei mums, nei mano anūkams,
Tik šie akmenys…
Ar jūsų valdžia pasiims ir juos, kaip pranešama?
Todėl
Rašyk pirmo puslapio viršuje:
Nejaučiu neapykantos žmonėms,
Nieko neužsipuolu,
Bet… Jei kamuos alkis,
Suvalgysiu tuos, kurie mane engia.
Saugokitės… saugokitės… mano alkio
Ir mano pykčio.

¹Kufija – juodais ir baltais raštais marginta skara, tapusi Palestinos rezistencijos simboliu. Tradiciškai žemdirbiai ir vyresnio amžiaus vyrai ją dėvi su juodu lanku viršugalvyje – igaliu (vert. past.)

Plačiau apie autorių