Knygų prekyba karo metais gali pasirodyti keista, net ekstremali veikla, nes mirties persisunkusioje tikrovėje, kurioje tremtis ir civilių persekiojimas jau tapę norma, ji skatina žmones švęsti gyvenimą ir padeda ieškoti kitokios būties prošvaisčių.

Gazoje tęsiasi karas, jo apsuptiems žmonėms nuolat reikia išgyvenimui būtinų dalykų: maisto, rūbų (bėgdamas iš namų retas kuris pasiėmė jų pakankamai) bei palapinių nuo šalčio ir lietaus prisiglausti. Tačiau – stebėtina – žmonėms reikia ir knygų.

Kai kas galbūt pamanytų, kad skaityti tokiomis sąlygomis yra prabanga, neva karas iš žmogaus atima apmąstymams ir savirefleksijai reikalingas jėgas. Dažnam atrodytų, kad prieš brutalią žiaurumą garbinančiųjų jėgą turėtų į šipulius subyrėti bet koks teigiamas žmogaus vaizduotės potyris. Tačiau knygų skaityme daug žmonių įžvelgia būdą pabėgti – pridengia juo dvasią it skydu, kuris saugo nuo karo sukelto ir kūną niokojančio nerimo bei baimės.

„Žmonių reakcija nustebino – daugelis jų, regis, priėmė rimtą sprendimą geriau suvokti, kas darosi, daugiau pasigilinti į palestiniečių laisvės siekį, okupantų veiksmų ištakas ir sąmokslo pavergti Palestiną mastą.“
Marwa Al-Hasanat, 23-ejų metų knygų pardavėja iš Gazos

Knygų atsparumas

Izraeliečiai okupantai siekia sunaikinti visus gyvenimo Gazoje aspektus, nepamiršta ir viešųjų bibliotekų. Per 2023 m. spalio 7 d. prasidėjusį bombardavimą buvo sugriautos savivaldybės bibliotekos (pavyzdžiui, Gazos miesto biblioteka), Rashad Shawa kultūros centras, Al Aksa universiteto ir Islamiškojo universiteto bibliotekos; nebuvo pagailėta ir komercinių vietų, pavyzdžiui, nebeliko Samir Mansour ir Dar Al-Kalima knygynų.

Tačiau, nepaisant viso šio siaubo, naikinimo ir griovimo, knygos – lygiai kaip ir žmogaus dvasia – išlieka.

Iki karo, 23-ejų metų knygų pardavėja iš Gazos Marwa Al-Hasanat literatūros kūriniais prekiavo internetu. Tačiau, interneto ryšiui pradėjus trūkinėti, mergina ėmė pardavinėti knygas Deir al Balacho (miesto centrinėje Gazos dalyje) gatvėje.

„Net pradėję karą, kurio tikslas yra mus išnaikinti, okupantai negali priversti mūsų nustoti svajoti apie geresnį gyvenimą“, – sako ji.

Žinia apie M. Al-Hasanat gatvės knygynėlį išplito žaibiškai, kasdien jį lankantys žmonės varto išdėliotas knygas, teiraujasi apie vieną ar kitą kūrinį. Taip knygų prekyba karo metais – pagarbos sau pačiam ir gyvenimo šlovinimo išraiška – tapo dar vienu būdu priešintis ir semtis atsparumo.

Štai keletas tarp skaitytojų populiarių kūrinių: „Mintys iš Korano“ (angl. Messages from the Quran), autorius Adhamas Sharqawi; „Bėgantis paskui aitvarą“ (angl. The Kite Runner), autorius Khaledas Hosseini, bei kiti romanai ir savigalbos knygos, pavyzdžiui „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“ (angl. The Subtle Art of Not Giving a F*ck).

Be to, žmonės domisi Palestinos istoriją nagrinėjančiomis knygomis. Iš namų išvaryti palestiniečiai glaudžiasi lietaus merkiamose palapinėse, tačiau ši niūri kasdienybė, kuri galbūt ne vieną paskatintų vengti politinių, istorinių ir panašių žemiškų temų, anot M. Al-Hasanat, turi atvirkštinį poveikį: „Žmonių reakcija nustebino – daugelis jų, regis, priėmė rimtą sprendimą geriau suvokti, kas darosi, daugiau pasigilinti į palestiniečių laisvės siekį, okupantų veiksmų ištakas ir sąmokslo pavergti Palestiną mastą.“

Knygos visada buvo žmogaus savasties ir jos individualumo simbolis, tad pastangos nenustoti skaityti net karo metais įkūnija žmonių priešinimąsi pačiai mirčiai.

Jo žmoną užmušė per karą, po to knygų skaitymas šiam vyrui tapo būdu palaikyti ryšį su jos dvasia, puoselėti mylimosios atminimą domintis tais pačiais dalykais kaip ir ji. Žmonos mylėtos knygos jam padeda justi ją šalia.

Asmeninės istorijos

Karo paraštėse be mirštančiųjų klyksmų girdisi ir kitokie balsai.

Paprašyta papasakoti kokią įdomią istoriją apie vieną iš jos pirkėjų, M. Al-Hasanat prisiminė pažintį su širdgėlos prislėgtu jaunu vyru, šis ieškojo Mahmoudo Darwisho knygos „Užmaršties atmintis“ (angl. Memory of Forgetfulness). Merginos paklaustas, kokiu tikslu jis ieško šios knygos, vyras prisipažino iki karo ne itin uoliai skaitęs knygas, dažniau jas, nekreipdamas didelio dėmesio į turinį, pirkdavęs ir nešdavęs namo savo žmonai. „Jo žmoną užmušė per karą, po to knygų skaitymas šiam vyrui tapo būdu palaikyti ryšį su jos dvasia, puoselėti mylimosios atminimą domintis tais pačiais dalykais kaip ir ji. Žmonos mylėtos knygos jam padeda justi ją šalia.“

Karo poveikis skaitymui

Karas įprastą prioritetų skalę apverčia aukštyn kojomis: nebegalint dirbti ir senoms rutinoms išgaravus it dūmui, žmonės staiga turi daug laisvo laiko. Šis, savo ruožtu, atneša iki tol nejustą tuštumą, kuri ją užpildyti trokštantį žmogų neretai pastūmėja knygų link. Prieš karą skaitymas nebuvo itin populiarus, tačiau jam prasidėjus M. Al-Hasanat ėmė parduoti žymiai daugiau literatūros kūrinių. Šis reiškinys itin gražus, turint galvoje, kad Gaza skęsta kraujo jūroje. „Skaitymas atveria duris į kitokį pasaulį“, – sako ji.

Ir pačiai M. Al-Hasanat knygos dovanojo galimybę išgyventi po to, kai 2023 m. lapkritį jos tėvą nužudė Izraelio pajėgos. Literatūra padėjo rasti kelią iš neįveikiamos širdgėlos ir depresijos. „Per kelis mėnesius perskaičiau apie 80 knygų. Jos padėjo mano psichikai visiškai nesubyrėti ir prasklaidė juodą neviltį, užgulusią po atsisveikinimo su tėvu visiems laikams.“

Knygų prekybos iššūkiai per karą

Prekiauti knygomis karo metu nėra lengva. Pasak M. Al-Hasanat, jos darbas tokiomis baisiomis sąlygomis yra atsparumo išraiška, būdas branginti gyvenimą ir gilinti pasaulio suvokimą visur ir visada.

„Kad ir kokios kraupios būtų aplinkybės, mano veikla suteikia žmonėms įkvėpimo ir parodo kelią savęs pažinimo link, taip mirties nešama tamsa atsitraukia“, – aiškina ji.

Tačiau gauti knygų sunku, nes okupantai Gazą perrėžė į dvi dalis, negana to, uždarė visus sienų kirtimo punktus. „Knygas perku iš žmonių – išvaryti iš namų jie yra priversti parduoti savo asmenines kolekcijas. Produktų kainoms augant it ant mielių, nemažai jų taip bando ir prasimanyti pinigų“, – pasakoja mergina. O kai kurios knygos ant jos prekystalio atkeliauja atgabentos kontrabanda iš šiaurinės Gazos dalies, per Netzarimo koridorių.

Kai pati M. Al-Hasanat buvo priversta bėgti iš namų, knygų pardavėjai teko itin sunkus uždavinys atsirinkti, kurias knygas pasiimti su savimi. Artimą santykį su literatūra puoselėjanti mergina pasirinko tris didžiausią poveikį jos sąmoningumui padariusius kūrinius: Mahmoudo Darwisho knygą „Užmaršties atmintis“, kurią perskaitė įkvėpta gedulo prislėgto jaunojo vyro istorijos; Mourido Barghouti „Mačiau Ramalą“ (angl. I Saw Ramallah); ir Khaledo Hosseini knygą „Bėgantis paskui aitvarą“.

Knygos kaip būdas išgyventi

Pasaulyje, kuriame nuolat žudomi už išlikimą kovojantys žmonės, knygos žiba it vilties švyturiai. Jos gydo dūžtančią dvasią, ramina kraujo, kūnų, griuvėsių vaizdų iškankintus protus ir nors šiek tiek atstato pusiausvyrą, kuri mums būtina, kad nenuleistume rankų.

Kad ir kokios kraupios būtų aplinkybės, mano veikla suteikia žmonėms įkvėpimo ir parodo kelią savęs pažinimo link, taip mirties nešama tamsa atsitraukia.
Marwa Al-Hasanat

 

Husam Maarouf yra poetas ir žurnalistas iš Gazos. Yra išleidęs dvi poezijos rinktines: „Death Smells Like Glass“ (Mirtis kvepia stiklu) ir „The Barber Loyal To His Dead Clients“ (Barzdaskutys, ištikimas savo mirusiems klientams) bei romaną „Ram’s Chisel“ (Avino káltas). Šiuo metu jis kuria naują leidyklą – „Gaza Publications“.

Versta iš: Husam Maarouf, „What Do Gazans Read During War?“, Arablit.org, 2025.01.15. Vertė Ieva Balčiūnaitė.

Nuoširdžiai dėkojame autoriui H. Maarofui ir Arablit.org redakcijai už išskirtinį Palestina.lt suteiktą leidimą versti ir publikuoti šį tekstą.

 

Žinutė nuo Palestina.lt redakcijos

Kai kurias tekste minimas gaziečių pamėgtas knygas galima skaityti ir lietuviškai: Kh. Hosseini „Bėgantis paskui aitvarą“ (Alma littera, 2023) rasite bibliotekose arba čia, Marko Mansono „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto: kitoks požiūris į gyvenimą“ (Liūtai ne avys, 2017) rasite bibliotekose arba čia.

Pirmąją žymiausio Palestinos poeto Mahmoudo Darwisho poezijos rinktinę lietuvių kalba, pavadintą „Tapatybės kortelė“ (Hubris, 2025) – mūsų solidarumo krautuvėlėje.