Apie žemę

Skaitymo trukmė: 3 min.

#1 Smurtas

Gana paistalioti apie tai, kad neva „palestiniečiai pirmi pradėjo smurtą“. Kolonijizmas yra smurtas. Žemės vagystė yra smurtas. Vandens vagystė yra smurtas. Žmonių įkalinimas yra smurtas. Žmonių varymas iš jų namų yra smurtas. Vaikų gąsdinimas šautuvais yra smurtas. Karinė okupacija yra smurtas. Ekonominė blokada yra smurtas. Medžių rovimas su šaknimis yra smurtas. Apartheido siena yra smurtas. Ekspansinė kolonijinė infrastruktūra su visais jos kariniais patikros postais, užminuotais laukais, sekimo technologijomis yra smurtas. Kultūros paveldo naikinimas yra smurtas. Draudimas tremtiniams grįžti namo yra smurtas. Tautos genocidas yra smurtas.

Kas vykdo visą šį smurtą?

Daugiau

#2 Teisė gintis

Priespaudoje gyvenantys žmonės turi ne tik moralinę, bet ir tarptautinėse teisės normose įtvirtintą teisę gintis nuo užpuolikų. Ir nesvarbu, ką šiuo klausimu galvoja Jonas ar kokia Onos nuomonė – ar jie palaiko ginkluotą pasipriešinimą ar ne, dalyvautų jame ar ne, – teisė gintis bet kokiomis priemonėmis egzistuoja nepaisant to, ar jai pritari tu ar aš.

Prisiminkime tai, kai pasaulio žiniasklaida ir jos pranešimais besiremianti lietuviškoji vėl kaltins palestiniečius dėl akmenų mėtymo į iki dantų ginkluotus Izraelio režimo kareivius ar sriūbaus dėl iš blokadoje dūstančios Gazos į Tel Avivą leidžiamų raketų.

Prisiminkime ir tai, kad didžioji dalis Gazos gyventojų yra tremtiniai, kurie namo galėtų pareiti pėsčiomis, jei tik Izraelis nustotų okupuoti jų žemę. O tada sąžiningai sau atsakykime: ką daryčiau aš, jei iš namų ištremtų mane? Ir ar norėčiau, kad jei ne aš pats, tai bent mano kaimynas išeitų ginti mūsų teisės sugrįžti?

 

Jungtinių Tautų rezoliucija 37/43 (1982-12-03) „patvirtina tautų kovos už nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, tautinę vienybę ir išsivadavimą iš kolonijinio ir kitos šalies dominavimo bei užsienio okupacijos teisėtumą visomis prieinamomis priemonėmis, įskaitant ginkluotą kovą“.

 

Daugiau

#3 Kas yra auka?

Izraelis save nuolat pozicionuoja kaip „auką“, nors jis vienintelis visame regione turi atominių ginklų ir dešimtmečius užsiima agresija prieš kaimyninius kraštus bei nuolatos žudo civilius gyventojus kitais savo ginklais, įskaitant ir uždraustą itin toksišką baltąjį fosforą. Tam, kad ši propaganda sėkmingai veiktų, yra būtinas žiniasklaidos bendrininkavimas – ir didžioji dalis vadinamosios „laisvosios“ Vakarų žiniasklaidos džiaugsmingai tai daro. Nežinia, ar iš parsidavėliškumo, ar iš naivaus įtikėjimo ta propaganda, ar tiesiog negebėjimo kritiškai mąstyti, tuos pačius melus atkartoja ir Lietuvos žiniasklaida.

Štai Izraeliui bombarduojant Gazą (nužudyta apie 50 žmonių, tarp jų vaikai) ir vėl girdime apie „kovas/susirėmimus tarp Hamas ir Izraelio“, tarsi kalba eitų apie lygiaverčius varžovus (žr. punktus 1 ir 2). Izraelio režimo vadovams suteikiama erdvė ir toliau skleisti savo dezinformaciją, nepateikiant jokio nei okupacijos, nei Palestinos tautos genocido konteksto, tarsi raketos iš Gazos staiga lyg niekur būtų nukritusios ant taikaus Izraelio, kuris visiems linki tik meilės ir ramybės. Apie priverstinius šeimų iškeldinimus iš jų namų Jeruzalėje tik užsimenama, tarsi rasistinio Izraelio režimo sprendimai būtų absoliutūs, nekvestionuotini ir teisingi – nors būtent jie ir pradėjo šiomis dienomis vykstančius palestiniečių protestus, kuriuos Izraelis bando numaldyti bombarduodamas Gazą.

Dar daugiau: palestiniečių balsai yra nuolat cenzūruojami arba laikomi „šališkais“, tarsi smurtautojo teiginiai būtų mažų mažiausiai „nešališki“ ir jau tikrai svaresni už jo aukų liudijimus. Tarsi interviu imtum iš lagerio sargybinio ir jo teiginius pateiktum kaip įrodymą, kad lageris iš tiesų yra rojus, o jo kaliniai savo noru ten atsidūrė. Patys kaliniai, žinoma, lieka už kadro, nes niekas jų nei klausia, nei klausosi.

Daugiau

#4 Žemė

Kai palestiniečiai kalba apie savo žemę kaip apie gyvybės davėją, apie savo gilų ryšį su žeme ir tapatinimąsi su ja, kolonizatoriai žemę laiko tiesiog teritorija, kurią būtina valdyti ir kontroliuoti. Todėl kai kolonijinis sionistinis režimas varo žmones iš jų namų Jeruzalėje ar bet kur kitur Palestinoje, jis elgiasi pagal esminius kolonijizmo principus: kuo daugiau teritorijos su kuo mažiau vietinių žmonių.

Daugiau

Salmanas Abu Sitta, Palestinos akademikas ir rašytojas: Palestinos Žemės draugija