Handala

Gyva Palestina: Vaikas tremtinys Handala

Skaitymo trukmė: 3 min.

Vienas iš geriausiai atpažįstamų Palestinos tragedijos ir pasipriešinimo simbolių yra vaikas tremtinys Handala. Basas, draiskanotais rūbeliais – jis simbolizuoja ne tik kasdienę priespaudą ir vargą, bet ir nekaltumą bei tvirtybę.

Handalą sukūrė Palestinos karikatūristas Naji Al-Ali (liet. tar. Nadži Al-Ali).

Naji al-Ali gimė 1938 m. Al-Šažara (arab. k. Medis) kaime Galilėjoje, šiaurės Palestinoje. 1948 m. čia įsikūrus Izraeliui, jis su šeima buvo priversti pasitraukti į Ain Al-Hilvės (arab. k. Gražusis šaltinis) tremtinių gyvenvietę pietų Libane – į šiaurę nuo Galilėjos. Apie savo gyvenimą tremtyje Naji rašė: „Man buvo dešimt metų, kai atvykome į Ain Al-Hilvės tremtinių gyvenvietę. Buvome alkani, sutrikę ir basi. Gyvenimas ten buvo nepakeliamas, pilnas kasdienio pažeminimo ir valdomas skurdo bei nevilties.“

Vėliau jis dirbo automobilių mechaniku Saudo Arabijoje, kol tapo apsėstas piešimu. Kuveite dirbo žurnalo redaktoriumi, dizaineriu ir karikatūristu, Libane mokė piešti kitus ir taip pat užsiėmė karikatūromis. 1982 m. Izraeliui pradėjus invaziją į Libaną, Naji Al-Ali išvyko į Londoną.

Prisiminimai apie gimtinę visad buvo kartu su juo: „Man atrodo, kad prisimenu kiekvieną krūmą, kiekvieną akmenį, kiekvieną namą ir kiekvieną medį, kuriuos mačiau būdamas vaikas Palestinoje.“

Naji Al-Ali karikatūros yra aktualios ir šiandien. Kiekvienoje jų vaizduojamas žymiausias jo kūrinys – vaikas tremtinys Handala – išlieka galingas Palestinos kovos už laisvę ir teisingumą, už tremtinių teisę sugrįžti namo simbolis.

Tas draiskanotas, basas vaikas

Išsiuvinėta Handala – Palestinos kovos už laisvę ir teisingumą, už tremtinių teisę sugrįžti namo simbolis.

Išsiuvinėtas Handala – Palestinos kovos už laisvę ir teisingumą, už tremtinių teisę sugrįžti namo simbolis.

Naji Al-Ali rašė:

„Šį vaiką pagimdžiau būdamas Persijos įlankoje, pristačiau jį žmonėms. Jo vardas yra Handala ir jis prižadėjo žmonėms, kad išliks ištikimas sau. Nupiešiau jį kaip negražų vaiką: jo plaukai yra tarsi ežio spygliai, naudojami kaip ginklas. Handala nėra putlus, laimingas, atsipalaidavęs ar išpaikintas vaikas. Jo kojos basos, kaip visų tremtinių vaikų. Jis yra ikona, apsauganti mane nuo klaidų. Jis grubus, bet dvelkia gintaru. Jo rankos sugniaužtos už nugaros – tai atmetimo ženklas laikais, kai sprendimai mums pateikiami amerikietiškuoju būdu.

Handala gimė būdamas dešimties, ir jis visad liks dešimtmẽtis. Būdamas to amžiaus, palikau savo Tėvynę. Kai jis grįš, Handala vis dar bus dešimties metų amžiaus, ir tik grįžęs pradės augti. Gamtos dėsniai jam negalioja. Jis yra unikalus. Viskas grįš į normalias vėžes tada, kai sugrįš Tėvynė.

Pristačiau jį skurdžiai gyvenantiesiems ir pavadinau Handala – kartėlio simboliu [handal – arab. k. kartus vaisius]. Iš pradžių jis buvo Palestinos vaikas, tačiau jo sąmonė išsivystė į nacionalinį, o tuomet į visuotinį ir žmogiškąjį horizontą. Jis paprastas, bet tvirtas vaikas – būtent todėl žmonės jį ir priglobė: jie jaučia, kad jis reprezentuoja jų sąmonę.“

1985 m. kalbėdamasis su Egipto rašytoja Radwa Ashour (kurios romanas „The Woman from Tantoura“ – „Moteris iš Tantūros“ yra epinis Palestinos tragedijos pasakojimas ir kurios vyras poetas Mouridas Barghoutis taip pat buvo Palestinos tremtinys), Naji Al-Ali sakė: „Personažas Handala buvo tam tikra ikona, apsauganti mano sielą nuo kryčio tada, kai mane apimdavo tingulys arba ignoruodavau savo pareigą. Tas vaikas buvo kaip tyro vandens purslai man ant kaktos, sugrąžinantys mano dėmesį ir padedantys išvengti klaidų ir netekčių. Jis buvo kompaso strėlė, tvirtai nukreipta į Palestinos pusę.“

Nužudytas 

Palestinos karikatūristas Naji Al-Ali

Palestinos karikatūristas Naji Al-Ali

Per visą savo kūrybinį gyvenimą Naji Al-Ali sukūrė apie 40 tūkst. karikatūrų. Jose jis kritikavo ne tik kolonijinį Izraelio projektą, bet ir jį įgalinančias JAV bei su juo bendrininkaujančius arabų valstybių politikus, įskaitant ir savo žmones bei jų laisvės kovą išduodančius Palestinos politikus. Savaime suprantama, už tai jie jo nekentė. Užtat jį labai mylėjo žmonės – ir Palestinoje, ir kitur. Jis sakė: „Mane kaltina šališkumu, ir aš to neneigiu. Nesu neutralus: aš esu kenčiančiųjų pusėje.“

1987 m. sausį Naji Al-Ali buvo pakeliui į darbą – laikraščio „Al Qabas“ redakciją Londone. Prie pat redakcijos jam į smilkinį buvo paleistas šūvis. Šešis mėnesius išgulėjęs komoje, tų metų rugpjūtį jis mirė. Nusikaltimo vykdytojai nei užsakovai iki šiol nenubausti. Įtariama, kad tai buvo arba Izraelio slaptosios tarnybos Mossad darbas, arba kritikos nepakentusių korumpuotų Palestinos vadovų užsakymas, o gal abu kartu.

Praėjus trims dešimtmečiams, 2017 m. Londono policija paskelbė iš naujo atverianti žmogžudystės tyrimą, tačiau jis iki šiol dar niekur nenuvedė.

Pabaigai

Tačiau nors jo kūrėjas buvo nužudytas, Handala yra gyvas.

Šiemet gegužę, palestiniečiams visoje okupuotoje Palestinoje – nuo Gazos ir Jeruzalės iki Galilėjos, nuo tremtinių Libane ir Jordanijoje iki tremtinių JAV ir Europoje – susivienijus ir pakilus rezistencijai, kai kurie jų pradėjo sakyti jaučiantys, kad Handala pagaliau pradeda atsukti savo veidą į mus. Naji Al-Ali žadėjo, kad Handala atsisuks tada, kai Palestina bus laisva.

Handala

 

Ciklas „Gyva Palestina“

Publikacijų serija, kurioje dalinamės istorijomis apie Palestinos žemės naikinimą ir jos žmonių rezistenciją. Jie abu – ir naikinimas, ir rezistencija – vyko nuo pat pirmos dienos, kiekvieną dieną, vyksta šiandien, rytoj ir tol, kol Palestina bus laisva.

Iliustracijų šaltiniai: